Nuotrauka: Pavel, Foto Studija Mannaz
Rubrika „Žmogaus teisių balsas klausia“ grįžta! Tęsiame įdomius pokalbius su įdomiais žmonėmis, tiesiogiai ir netiesiogiai savo veikla prisiliečiančiais prie žmogaus teisių problematikos – nuo kūrybinę laisvę puoselėjančių menininkų iki kokybišką švietimą užtikrinti siekiančių akademikų. Mūsų rubrikos tikslas – išplėsti žmogaus teisių sampratą ir parodyti, jog šis fenomenas liečia ne tik pačius žmogaus teisių aktyvistus, bet ir įvairių sričių profesionalus. Tikimės, kad mūsų pašnekovų įžvalgos įkvėps ir Jus – rūpintis, kalbėti(s) ir veikti.
Šią savaitę kalbamės su Banguole Žalnieriūnaite, programos „Media4Change“ žiniasklaidos stebėsenos analitike. „Media4Change“ – tarptautinis judėjimas žurnalistikoje, siekiantis į viešąjį diskursą iškelti iki šiol mažai dėmesio sulaukusias problemas, stiprinti tiriamąją žurnalistiką ir ugdyti medijų raštingumą. Banguolė „Media4Change“ programoje tiria, kaip Lietuvos žiniasklaidoje atvaizduojamos labiausiai stigmatizuotos visuomenės grupės, ir, dalindamasi įžvalgomis su žiniasklaidos atstovais, siekia įkvėpti pozityvių pokyčių mūsų visuomenėje. Žmogaus teisių balsas klausia Banguolės, su kokiais iššūkiais savo veikloje ji susiduria, kokius lūkesčius puoselėja ateičiai ir kaip prisideda prie pagalbos nuo karo kenčiančiai Ukrainai.
Banguole, šiuo metu programoje „Media4Change“ dirbate žiniasklaidos stebėsenos analitike, anksčiau ten savanoriavote. Na, o kada ir kaip apskritai pradėjote savo veiklą žmogaus teisių srityje?
Studijuodama komunikacijos mokslus Vilniaus universitete pradėjau domėtis, kaip žiniasklaida gali paveikti visuomenės požiūrį. Gavusi bakalauro diplomą iš karto ieškojau prasmingos veiklos ir prisijungiau prie „Media4Change“ savanorių. Tai ir yra mano pradžia žmogaus teisių srityje. Skaičiuojant nuo savanorystės pradžios su „Media4Change“ bendradarbiauju jau beveik du metus.
„Media4Change“ vykdoma žiniasklaidos stebėsena siekiate atskleisti, kaip Lietuvos žiniasklaidoje atvaizduojamos pažeidžiamiausios visuomenės grupės. Kokių būtent grupių atvaizdavimą žiniasklaidoje tiriate? Galbūt matote poreikį dabartinį grupių sąrašą ateityje praplėsti?
Grupes žiniasklaidos stebėsenai pasirenkame remdamiesi visuomenės nuostatų tyrimais, kurie atskleidžia, kokios žmonių grupės Lietuvoje patiria didžiausią socialinę distanciją. Stebėdami žiniasklaidą įžvelgiame paralelių tarp žiniasklaidos monitoringo rezultatų ir visuomenės nuostatų. Pavyzdžiui, jau keliolika metų romai yra įvardijami, kaip labiausiai nepageidaujama grupė kaimynystėje, o mūsų žiniasklaidos monitoringas taip pat jau ne vienus metus rodo, kad romai žiniasklaidoje dažniau nei kitos grupės pateikiami negatyviai – jų tautybė dažnai akcentuojama kriminaliniame kontekste. Taigi, stebime tautinių mažumų (romų, žydų, lenkų, rusų) ir kitų pažeidžiamų grupių (musulmonų, psichikos sveikatos paslaugų vartotojų, LGBTI+ bendruomenės narių) vaizdavimą. Šių dienų kontekste ketiname atidžiau stebėti ukrainiečių pabėgėlių ir rusų vaizdavimą.
Stebėdami žiniasklaidą įžvelgiame paralelių tarp žiniasklaidos monitoringo rezultatų ir visuomenės nuostatų.
Banguolė Žalnieriūnaitė
Savo žiniasklaidos stebėsenos rezultatais dalinatės su pačiais žiniasklaidos kanalais. Ar jų atstovai yra linkę atsižvelgti į Jūsų duodamas pastabas? Ar pastebite realių pokyčių jų žurnalistiniuose produktuose?
Pasidalinus pastebėjimais su žiniasklaidos atstovais, dažnai kyla diskusijos. Mes niekada nesiūlome vieno teisingo atsakymo, kaip etiškai kalbėti apie pažeidžiamas grupes. Tiesiog pateikiame rekomendacijas ir skatiname diskutuoti, kaip galime kelti žiniasklaidos standartus. Kartais žiniasklaidos atstovai nesutinka su mūsų nuomone, tačiau dažnai, stebėdami žiniasklaidą toliau, pastebime pozityvių pokyčių. Pavyzdžiui, liepą reagavome į blogėjantį migrantų vaizdavimą ir padažnėjusį termino „nelegalus migrantas“ vartojimą. Rugpjūtį šio termino vartojimą publikacijose apie migrantus fiksavome jau 17 proc. rečiau.
Šiuo metu taip pat asmeniškai bendradarbiaujate su projektu „European Observatory of Online Hate” (EOOH). Kokius tikslus šiai partnerystei puoselėjate?
Prie EOOH projekto prisidedu nuo vasaros pradžios. Kartu su vienu „Media4Change“ savanoriu stebėjome socialines medijas ir iki rudens surinkome po 3000 žodžių, dažnai vartojamų neapykantos kalbos žinutėse. Dirbtinio intelekto pagalba kiekvienas atvejis, kai vienas iš mūsų įtrauktų žodžių parašomas populiariuosiuose socialiniuose tinkluose, yra fiksuojamas. Kiekvieną mėnesį šį žodyną atnaujiname pagal naujausias tendencijas, taip siekdami fiksuoti neapykantos kalbą ir ją stabdyti. Kas mėnesį rengiame susitikimus su projekto koordinatoriais ir kitų kalbų žodynų sudarytojais. Įdomu sužinoti, kokias tendencijas mato neapykantos kalbos stebėtojai iš kitų Europos valstybių.
Mes niekada nesiūlome vieno teisingo atsakymo, kaip etiškai kalbėti apie pažeidžiamas grupes. Tiesiog pateikiame rekomendacijas ir skatiname diskutuoti, kaip galime kelti žiniasklaidos standartus.
Banguolė Žalnieriūnaitė
Šiomis dienomis tiesiog negalime nekalbėti apie Rusijos agresiją Ukrainoje. Kaip „Media4Change“ ir Jūs asmeniškai reaguojate į dabartinę situaciją? Kokiais būdais teikiate pagalbą Ukrainos žmonėms?
Stengiamės teikti pagalbą prisidėdami prie dezinformacijos plitimo stabdymo. Su EOOH projektu į neapykantos kalbos žodynus įtraukėme daugiau žodžių, kurie pasirodo neapykantos kalbos ar propagandinėse žinutėse, socialinėse medijose dalinomės šio projekto atrastais dažniausiai Europoje pasirodančiais pro-Putiniškos propagandos naratyvais. Kolegės iš „Media4Change“ pavasarį pradėjo bendraamžių švietėjų mokymus ir Medijų ir informacinio raštingumo laboratoriją, kur jaunieji žurnalistai ir medijų kūrėjai mokėsi atpažinti savo išankstines nuostatas ir dezinformaciją. Taip pat organizavome tiesioginę diskusiją „Karas Ukrainoje: kaip žurnalistams pasirūpinti savo psichologine sveikata“. Šios diskusijos įrašas vis dar prieinamas „Media4Change“ Facebook paskyroje – jį pasižiūrėti būtų prasminga visiems, šiuo metu kovojantiems su įtampa.
Aistė Turčinavičiūtė
Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra