Eitvydo Kinaičio nuotrauka
Rubrika „Žmogaus teisių balsas klausia“ siekia išplėsti žmogaus teisių sampratą ir parodyti, jog šis fenomenas liečia ne tik pačius žmogaus teisių aktyvistus, bet ir įvairių sričių profesionalus – nuo kūrybinę laisvę puoselėjančių menininkų iki kokybišką švietimą užtikrinti siekiančių akademikų.
Šią savaitę kalbamės su Domantu Katele, naujuoju Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentu. Žmogaus teisių balsas klausia Domanto, kokius tikslus jis sieks įgyvendinti savo prezidento kadencijos metu, kokią įtaką socialiniai tinklai daro komunikacijai su jaunimu ir kaip paskatinti jaunimą aktyviau įsitraukti į nacionalinę ir regioninę politiką.
Domantai, balandžio mėnesį buvote išrinktas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentu, iki tol ėjote šios organizacijos viceprezidento pareigas. Na, o kaip apskritai pradėjote savo kelią jaunimo organizacijų veiklose?
Savo kelią jaunimo nevyriausybinių organizacijų sektoriuje pradėjau būdamas 17 metų, dar gyvendamas gimtajame Panevėžyje. Pirmuosius dvejus metus gimnazijoje praleidau didelio dėmesio mokslams neskirdamas, tad vasarą, prieš pradėdamas trečią gimnazijos klasę, nusprendžiau susiimti. Greta didesnio dėmesio mokslams, nusprendžiau ieškoti ir užklasinės veiklos, o jaunimo organizacijos atrodė kaip geriausias pasirinkimas, kuriuo džiaugiuosi iki pat dabar.
Mano pirmąja organizacija tapo Panevėžio liberalus jaunimas, kur buvau tiek narys, tiek organizacijos vadovas. Vėliau pradėjau eiti Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ valdybos nario pareigas, asamblėja patikėjo man teisę atstovauti jaunimui ir Panevėžio jaunimo reikalų taryboje.
Kokius pokyčius tikitės įnešti į organizacijos veiklą savo kadencijos metu? Ką laikytumėte savo prioritetais tiek vidinėje, tiek išorinėje organizacijos politikose?
Kandidatuodamas išskyriau tris tikslus. Pirma, kadangi pats iki tol, kol pradėjau eiti LiJOT prezidento pareigas, dirbau žurnalistu, norėjau, kad LiJOT būtų dar matomesnis viešojoje erdvėje. Šis tikslas apima daug sričių – komunikaciją socialiniuose tinkluose, bendradarbiavimą su žiniasklaida, naudingų partnerysčių kūrimą.
Antra, sieksiu, kad LiJOT narės ir stebėtojos iš mūsų gautų dar daugiau naudos, tad aktyviai veiksime, kad grynintume naudą, kurią galėtume suteikti. Tai apima ne tik metodinę informaciją, bet ir partnerystes su įmonėmis privačiame sektoriuje, kurios galėtų padėti ir organizacijomis.
Trečia, stengsiuosi burti bendruomenę. Pastaraisiais metais valstybėje matėme didelį susiskaldymą. Nuomonės visuomenėje išsiskyrė ir dėl pandemijos valdymo priemonių, ir dėl požiūrio į fundamentalias žmogaus teises. Stengsiuosi, kad po LiJOT skėčiu priimami sprendimai būtų grįsti diskusija, konsensusu ir tarpusavio supratimu.
Politinėje arenoje sieksime daugybės pokyčių – dirbsime, kad būtų pakeistas Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, deriname procesus dėl to, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti galėtų asmenys nuo 16-os. Visai neseniai kartu su partneriais pasiekėme, kad į Seimą 2024 m. galėtų kandidatuoti jauni žmonės nuo 21-erių.
Skatiname kurti palankesnes galimybes jauniems žmonėms aktyviau įsitraukti į politinius procesus.
Domantas Katelė
Kaip vertinate jaunimo įsitraukimo į nacionalinę ir regioninę politiką lygį Lietuvoje? Kaip, Jūsų manymu, atrodome bendrame Europos kontekste?
Sunku būtų įvardyti jaunimo įsitraukimą į regioninę ir nacionalinę politiką kaip „gerą“ ar „blogą“. Jis yra, sakykime, pusėtinas. Tikrai turime kur augti ir tobulėti. Stebime užsienio valstybių praktikas, bandome jas pritaikyti ir Lietuvoje.
Galime prisiminti įstatymo pakeitimą prieš 2019 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, kada į savivaldybių tarybų nariais galėjo tapti asmenys nuo 18 metų, pakeitus anksčiau galiojusį reglamentavimą, kuris nurodė 20 metų amžiaus cenzą. Palyginti su ankstesniais rinkimais, jaunimo įsitraukimas ir balsavimas rinkimuose išaugo keliais procentiniais punktais.
Neabejoju, kad pakeitus Konstituciją ir į Seimą leidus kandidatuoti asmenims nuo 21-erių, jaunimo įsitraukimas į rinkimus irgi išaugs. To siekiame ir savivaldybėse – kaip minėjau anksčiau, viena iniciatyvų – galimybė balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose nuo 16-os.
Taip pat viena LiJOT iniciatyvų yra „Man ne dzin“. Šiuo metu ji veikia prieš rinkimus, tačiau ateityje stengsimės užtikrinti, kad iniciatyva veiktų visus metus. „Man ne dzin“ jaunimui priimtinais būdais informuoja apie vykstančius rinkimus, stengiasi supažindinti jaunus žmones su politiniais procesais, per pandemiją – apie būtinybę skiepytis.
Kokioms, Jūsų nuomone, jaunimui aktualioms problemoms Lietuvos viešajame diskurse skiriama per mažai dėmesio?
Apskritai jaunimo problemoms yra skiriama per mažai dėmesio. Tą dalinai sąlygoja faktas, kad Seime tėra vos vienas parlamentaras, kuris pagal Jaunimo politikos pagrindų įstatyme apibrėžtą „Jauno žmogaus“ sąvoką ir nustatytą cenzą patenką į šią visuomenės grupę.
Kaip bebūtų, po truputį pastebime, kad jaunimo klausimai tampa aktualesni. Tačiau daugiau dėmesio galėtų sulaukti socialiniai klausimai, kurie glaudžiai siejasi su jaunimu, skatiname kurti palankesnes galimybes jauniems žmonėms aktyviau įsitraukti į politinius procesus.
Privalome kalbėti apie kritinį mąstymą ir stengtis, kad jauni žmonės gebėtų atskirti melą nuo tiesos.
Domantas Katelė
Kaip vertinate šiuolaikinių technologijų, ypač socialinių tinklų, suteikiamas galimybes platesnei komunikacijai su jaunimu? Galbūt įžvelgiate minusų padidėjusiame informacijos sraute?
Kaip ir kitose socialinėse grupėse, socialinių tinklų sukurtos platformos suteikė galimybę kur kas lengviau ir paprasčiau bendrauti tarpusavyje, dalintis informacija. Pastebime, kad dėl globalizacijos jaunimas perima tam tikrus požiūrio kampus iš bendraamžių kitose šalyse, ypatingai Vakaruose.
Minusų galime įžvelgti nemažai. Vienas jų – priklausomybė nuo socialinių tinklų. Turbūt absoliuti dauguma jaunų žmonių dabar negalėtų įsivaizduoti savo kasdienybės be feisbuko, instagramo ir kitų socialinių tinklų teikiamų naudų.
Su tuo ateina ir dar viena problema – dezinformacija. Priešiškai nusiteikusios jėgos manipuliuoja pačios platformos mechanizmu bei kuria jaunam žmogui kenksmingą turinį. Todėl privalome kalbėti apie kritinį mąstymą ir stengtis, kad jauni žmonės gebėtų atskirti melą nuo tiesos.
Aistė Turčinavičiūtė
Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra