Žmogaus teisių balsas klausia: Donara Barojan

Asmeninio archyvo nuotr.

Rubrika „Žmogaus teisių balsas klausia“ siekia išplėsti žmogaus teisių sampratą ir parodyti, jog šis fenomenas liečia ne tik pačius žmogaus teisių aktyvistus, bet ir įvairių sričių profesionalus – nuo kūrybinę laisvę puoselėjančių menininkų iki kokybišką švietimą užtikrinti siekiančių akademikų.

Šią savaitę kalbamės su Donara Barojan, viena pilietinių technologijų startuolio „Polltix“ bendrakūrėjų. „Polltix“ – tai 2020 m. įkurta lietuviška skaitmeninė platforma, leidžianti politikams vieno klausimo apklausų pagalba greitai ir patikimai sužinoti savo rinkėjų nuomonę įvairiais viešojo sektoriaus klausimais. Žmogaus teisių balsas klausia Donaros, kaip gimė idėja šiam startuoliui, kaip sukurti abipusį pasitikėjimą tarp valdžios institucijų ir piliečių ir kaip ji vertina dabartinį Lietuvos piliečių įsitraukimą į viešojo sektoriaus politiką.

Donara, kas paskatino Jus įkurti pilietinių technologijų startuolį „Polltix“? Kokių trūkumų mūsų politinėje komunikacijoje pastebėjote?

Prieš įkuriant „Polltix“, dirbau NATO Strateginių Komunikacijų Centre, kur tyriau dezinformaciją visame pasaulyje. Po trijų metų darbo ten supratau, kad dezinformacija yra demokratinio deficito ir pasitikėjimo trūkumo padarinys. Norint dezinformacijos problemą išspręsti iš esmės, reikia visų pirma atkurti socialinį kontraktą tarp valdžios institucijų ir piliečių. Jis suiro, nes valdžios institucijos neskiria pakankamo dėmesio bendravimui su piliečiais. Piliečių įtraukimas dažnai yra matomas kaip nevertinga priemonė sprendimų priiminėjime, nors visi moksliniai tyrimai rodo, kad yra priešingai. Piliečių įtraukimas yra viena galingiausių priemonių, kurias turi demokratinės institucijos. Įtraukti piliečiai padeda formuoti jų bendruomenėms tinkamus sprendimus, yra labiau linkę juos gerbti ir dalyvauti valstybės gyvenime – balsuodami, mokėdami mokesčius, dalyvaudami pilietinėje veikloje ar gindami savo valstybę.

„Polltix“ sukūrėme tam, kad sustiprintume ryšį tarp viešojo sektoriaus ir piliečių ir padidintume abipusį pasitikėjimą. Iš viešojo sektoriaus pusės, kad visuomenė gali kokybiškai prisidėti prie sprendimų priiminėjimo, o iš piliečių perspektyvos, kad viešajam sektoriui nuoširdžiai rūpi visuomenės įžvalgos ir nuomonė.  

Jūsų nuomone, ar Lietuvos piliečiai pakankamai aktyviai išnaudoja savo politines teises?

Teisės toks dalykas, kuriuo gali rinktis nesinaudoti, ką daro tikrai ne retas. Vis tik reikia prisiminti, kad priešingai nei kitose šalyse, mes demokratijos negavome, mes ją išsikovojom, tai nesinaudoti visomis demokratijos mums suteiktomis teisėmis būtų labai trumparegiška. Matydami kas vyksta Ukrainoje ir kitose šalyse, kurių kova už demokratiją plėšo širdį, reikia prisiminti ir iš naujo įvertinti tai, ką turime, ir tuo naudotis.

Piliečių įtraukimas yra viena galingiausių priemonių, kurias turi demokratinės institucijos. Įtraukti piliečiai padeda formuoti jų bendruomenėms tinkamus sprendimus, yra labiau linkę juos gerbti ir dalyvauti valstybės gyvenime – balsuodami, mokėdami mokesčius, dalyvaudami pilietinėje veikloje ar gindami savo valstybę.

Donara Barojan

Kaip manote, ar rinkėjai Lietuvoje yra pasiruošę savo balsu naudotis nuolat, ne tik rinkimų metu? Ar politikai yra pasiryžę į tą balsą dažniau atsižvelgti?

Aš manau, kad šioje srityje turime dar daug vietos augimui. Lietuvos jaunoje demokratijoje trūksta aktyvaus piliečių įsitraukimo į pilietinę veiklą, čia kalbu ne tik apie dalyvavimą skaitmeninėse iniciatyvose tokiose, kaip „Polltix“, bet ir apie ne elektronines pilietines veiklas – dalyvavimą nevyriausybinių organizacijų veikloje, savivaldoje, rinkimuose, protestuose, profesinėse sąjungose. „Polltix“ kūrėme su tikslu įtraukti daugiau žmonių į pilietinę veiklą. Tą darome labai nuleisdami dalyvavimo kartelę – „Polltix“ viešosiose konsultacijose gali dalyvauti visi turintys el. paštą – ir pateikdami suprantamą informaciją apie kiekvieno klausimo kontekstą.

Kurios visuomenės grupės „Polltix“ apklausose pasireiškia aktyviausiai, o kurios įsitraukusios mažiau?

Kai tik pradėjome „Polltix“, bijojome, kad bus sunku pritraukti vyresnio amžiaus žmonių, nes jie mažiau pratę naudoti pilietiškas technologijas. Pasirodo, labai klydome. Mūsų platformoje vyresnės amžiaus grupės dalyvauja labai aktyviai. Vyresnės kartos atstovai taip pat dažniau palieka komentarus, teikia siūlymus dėl „Polltix“ platformos gerinimo.

Jaunimo įsitraukimas kiek vangesnis. Tai turbūt yra dėl to, kad jauni žmonės yra mažiau politiškai aktyvūs – rečiau dalyvauja rinkimuose, seka naujienas. Mes stengiamės tai pakeisti ir bandome pasiekti kiek įmanoma daugiau jaunų žmonių – kuriame TikTok‘us, viešiname viešąsias konsultacijas socialinėse medijose. Pastebėjome, kad jaunimas labai aktyviai dalyvauja konsultacijose temomis, kurios juos tiesiogiai liečia. Pavyzdžiui, klausimai dėl telefonų draudimų ar e-paspirtukų eismo reguliavimo susilaukia labai daug jaunų žmonių dėmesio ir komentarų socialinėse medijose, bet klausimai apie mokesčių ar sveikatos sistemos pokyčius juos domina kiek mažiau.

Matydami kas vyksta Ukrainoje ir kitose šalyse, kurių kova už demokratiją plėšo širdį, reikia prisiminti ir iš naujo įvertinti tai, ką turime, ir tuo naudotis.

Donara Barojan

Kokius tikslus keliate „Polltix“ platformai? Kokie Jūsų ateities planai?

Šiuo metu „Polltix“ plečiasi į kitas Europos Sąjungos šalis, neužilgo pradėsime veiklą Latvijoje, o kitą ketvirtį išsiplėsime ir į Lenkiją. Norime, kad „Polltix“ padėtų kuo daugiau piliečių prisidėti prie savo bendruomenės ir šalies valdymo. Ateityje planuojame išvystyti daugiau funkcijų, kurios leistų mūsų naudotojams vienoje vietoje ne tik atsakinėti į viešojo sektoriaus klausimus, bet ir teikti savo siūlymus.