Žmogaus teisių balsas klausia: Ieva Greičiūnaitė

Žmogaus teisių balsas klausia ketvirtoji pašnekovė – tinklaraščio „Nestoras maistas“ įkūrėja, buvęs modelis Ieva Greičiūnaitė. Ievos kuriamas „Nestoras maistas“, kaip ji pati sako, yra apie „balansą, sveiką protą ir skanų maistą“. Mes klausiame Ievos, kaip jos veikla griauna stereotipus ir kaip sukurti tobulą visuomenę?

Kas jums yra saviraiškos laisvė? Ar ji turi ribas?

Manau, kad saviraiškos ar bet kokia kita laisvė eina kartu su atsakomybe, kas šiuo atveju ir būtų vienintelė riba”. Jei jautiesi atsakingas už savo, kaip laisvo žmogaus sprendimus, tada ribos nėra.

Yra sakoma, jog mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito laisvė”. Kaip suprantate šį posakį?

Tėtis man visada sakydavo: šiame gyvenime gali daryti ką tik nori ir kaip tik nori, tol kol savo veiksmais nekenki kitam”. Tai maždaug taip ir suprantu. :) 

Tėtis man visada sakydavo: šiame gyvenime gali daryti ką tik nori ir kaip tik nori, tol kol savo veiksmais nekenki kitam.“

I. Greičiūnaitė

Kaip manote, visuomenėje labiau įprasta kalbėti apie žmogaus teises ar pareigas ir atsakomybes?

Manau, kad nėra vieno teisingo atsakymo, nes gan sunku išskirti visuomenę kaip vieną vienetą. Bet jei privalomai reikėtų pasirinkti teisingesnį atsakymą, sakyčiau, kad teisės yra išaukštinamos labiau negu pareigos ir atsakomybės.

Ar dažnai tenka susidurti su stereotipiniu mąstymu? Galbūt „Nestoras maistas“ prisideda prie stereotipų laužymo?

Nežinau ar dažnai, bet yra tekę. Iš esmės, tai veiklos, kuriomis užsiimu yra gan stipriai apipintos stereotipais – pradžioje modelis, vėliau tinklaraštininkė, mažai kas į šias veiklas žiūri rimtai. Iš savo pusės stengiuosi griauti stereotipus apie iškreiptą kūno vaizdą, lieknumo kultą. Taip pat bandau įrodyti, kad gyventi sveikiau (visomis prasmėmis) ir rūpintis savimi nėra misija neįmanoma.

Kaip įsivaizduojate tobulą visuomenę? Kas joje būtų svarbiausia: emocinė, fizinė sveikata, tolerancija, empatija..?

Manau, kad ji neapsiribotų vienu faktoriumi, veikiau siekčiau apimti šių dalykų visumą. Nors tiesą pasakius, manau, kad žingsnelis po žingsnelio mūsų visuomenė juda šia linkme ir gal net nereikėtų visko keisti iš pamatų.

Kristina Kukarevičiūtė

Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *