Žmogaus teisių balsas klausia: Kamilė Gudmonaitė

Žmogaus teisių balsas klausia dar vienos pašnekovės – Kamilės Gudmonaitės, vienos perspektyviausių naujosios kartos teatro režisierių. Didelio susidomėjimo sulaukusiame ir diskusijas sukėlusiame spektaklyje „Trans Trans Trance” režisierė nagrinėja lytinio tapatumo temas, kalba apie moteriškas moteris ir vyriškus vyrus. O mes klausiame Kamilės ar menas gali kažką pakeisti?

Kas jums yra saviraiškos laisvė? Kas ją skatina?

Saviraiškos laisvė  man yra esminis savęs tokio, koks esi, priėmimas ir drąsa skleistis būtent taip, kaip jauti, kaip gimei, kaip jautiesi. Ji ateina tada, kai nusprendi nebegyventi gyvenimo, kurį už tave norėjo nugyventi tėvai, visuomenė, mokykla, universitetai, galų gale, tu pats. Tiesiog vietoj „nori nugyventi“, pradedi gyventi.

Yra sakoma, jog “mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito laisvė”. Ar tai galima suprasti kaip tam tikras ribas? 

Tikrai taip. Bet kokia laisvė negali suvaržyti ar kitaip apriboti kito laisvės. Laisvė iš tiesų yra gerbti savo ir kito ribas. Ir įdomu, kad kai priimi kito pasirinkimą būtų laisvu, ateina tikroji vidinė laisvė, kitaip tariant, ji nesibaigia, o padidėja.

„Vos atrandu ir patikiu, kad menas gali pajudinti visuomenę, tuoj pat vėl atsimušu į abejojimo sieną.“

Kamilė Gudmonaitė

Kaip manote, visuomenėje labiau įprasta kalbėti apie žmogaus teises ar pareigas ir atsakomybes?

Man atrodo, kad visuomenėje per mažai kalbama tiek apie vieną, tiek apie kitą.

„Trans Trans Trance” nagrinėja lytiškumą, moteriškumą. Kaip manote, kokioms dar temoms dar vis trūksta dėmesio Lietuvoje?

Tautinių mažumų, neįgaliųjų integravimo, socialinės/ekonominės atskirties, psichinių ligų, trauminių patirčių, mirties, jos priėmimo, gedulo, užgniaužiamų jausmų temoms dar kiek trūksta dėmesio.

Kaip manote, ar tokių temų analizavimas mene gali prisidėti prie visuomenės tobulėjimo, ar tai ir telieka „prasmingu menu“? 

Čia klausimas, kurį pati vis uždavinėju ir nerandu atsakymo. Kartais atrodo, kad mano noras padėti žmogui  ir gilintis į jį iš tiesų nebetelpa į teatrą, peržengia jį, nebeišsitenka teatre. Šį klausimą dažnai iškeliu: vos atrandu ir patikiu, kad menas gali pajudinti visuomenę, tuoj pat vėl atsimušu į abejojimo sieną.

Kristina Kukarevičiūtė

Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *