Efektyvus atsakas į neapykantos kalbą: tarp žodžio laisvės ir nusikaltimo

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija inicijuoja diskusiją „Efektyvus atsakas į neapykantos kalbą: tarp žodžio laisvės ir nusikaltimo“, kurios metu nevyriausybinių organizacijų ir teisėsaugos institucijų atstovai diskutuos apie nepageidaujamą neapykantos kalbos reiškinį, aptars pagrindines priežastis, problemas ir priemones situacijai gerinti. Diskusija yra skirta aptarti bendradarbiavimo galimybes bei įvertinti pasiūlymą taikyti administracinę atsakomybę už neapykantos kalbą. Diskusija bus tiesiogiai transliuojama Seimo svetainėje ir „YouTube“ paskyroje.

Šiandieninėmis karantino sąlygomis nuotolinis virtualus bendravimas tampa ne išimtimi, o nauja taisykle. Bendraudami gyvai esame įpratę laikytis tam tikrų standartų, o interneto kuriamas anonimiškumo pojūtis dažnai tampa pretekstu šias ribas peržengti. Nors Lietuvos Respublikos įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę už neapykantos kurstymą, taip ir lieka neaišku, kur reikėtų nubrėžti ribą tarp saviraiškos laisvės ir baudžiamojo nusikaltimo. Dėl šios priežasties privalu diskutuoti apie naujas bendradarbiavimo galimybes ir formas, siekiant ne tik efektyviai reaguoti į neapgeidaujamą neapykantos kalbos reiškinį, bet ir didinti visuomenės sąmoningumą apie įvairias nepakantumo bei diskriminacijos formas.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2016-2020 metų laikotarpiu Lietuvoje buvo užregistruoti viso labo 163 neapykantos kurstymo atvejai. Kieta vertus, nevyriausybinių organizacijų duomenys ir viešosios erdvės stebėsena aiškiai rodo, kad neapykantos kalbai būdingas „latentiškumas“, t. y. nepranešimas teisėsaugos institucijoms. Šią neigiamą tendenciją iš dalies sąlygoja tiek visuomenės abejingumas, tiek nepakankamas teisėsaugos institucijų ir valstybės institucijų atsakas. Pandemijos metu visuomenei susiduriant su psichologinės ir emocinės sveikatos iššūkiais, neapykantos apraiškos virtualioje erdvėje tampa dar labiau matomos.

Visuomenės ir teisėsaugos atsakas į neapykantos kurstymą turėtų būti paremtas bausmės neišvengiamumo principu. Administracinės atsakomybės taikymas už neapykantos kalbą teisėsaugos institucijoms suteiktų daugiau lankstumo tiriant ir priimant sprendimus neapykantos kalbos ir neapykantos kurstymo atvejais. Baudžiamoji atsakomybė visuomet turėtų būti tik kraštutinė priemonė, tačiau privalome susitarti, kad neapykanta nėra mūsų visuomenės vertybė.

Vasario 18 d. diskusijoje dalyvaus Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, neapykantos kalbos prevencijos srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovai bei Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai.

Registracija