Aktyvistai yra neatsiejama judėjimų už žmogaus teises dalis. Pasiryžus kovoti už lygias galimybes, dažnam iš jų tenka susidurti su status quo išjudinimo pasekmėmis. Žmogaus teisių aktyvistai visame pasaulyje patiria didėjančio smurto ir susidorojimo grėsmę dėl kintančių politinių ir ekonominių sąlygų. 2019 metais, „FrontLine Defenders“ duomenimis, 300 aktyvistų buvo nužudyti. Tačiau, nors ir suprasdami aktyvistų darbų svarbą ir kainą, kiek iš tiesų apie juos žinome? „Žmogaus teisių balsas“ pristato naują skiltį, kurioje kas savaitę pasidalinsime vieno aktyvisto istorija ir ja atspindinčia citata. Tam, kad nepamirštume, jog žmogaus teisės turi veidą.

Kaunas Pride 2021

LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, vedantis prie medijos cenzūros. Šių metų gegužę atmestas Partnerystės įstatymas. Diskriminacija sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės apsaugos sektoriuose.T ranslyčių asmenų „nelegalumas“ teisinėje sistemoje (ironiška – žodis „translyčių“ yra braukiamas raudona linija). Neapykantos kalba, dažnai persekiojantis nesaugumas ir nuolatinis reikalavimas slėptis. Praėjusį šeštadienį įvykęs „Kaunas Pride“ kvietė atkreipti dėmesį į šias ir aibes kitų problemų, su kuriomis kiekvieną dieną susiduria LGBT+ bendruomenė Lietuvoje, bei reikalauti realaus pokyčio. Todėl šiandien „Žmogaus teisių balsas“ kalba ne apie žmogų, o apie žmones ir jų šeštadienį, kurio nesustabdė nei Kauno miesto savivaldybės draudimas rengti eitynes, nei būtinybė protesto idėją apginti teisme.

Malala Yousafzai

Prasidėjus dar vieniems mokslo metams, „Žmogaus teisių balsas“ kviečia į švietimą pažvelgti ne tik kaip į naują pradžią, bet ir kaip į vieną iš žmogaus teisių. Todėl šiandien pristatome (ar verčiau norime dar kartą supažindinti) su Malala Yousafzai – iš Pakistano kilusia aktyviste už kiekvieno teisę į mokslą.

Keturios aktyvistės apie Afganistano situaciją

Tarptautinė bendruomenė ypatingai nerimauja dėl moterų ir mergaičių padėties (ir ateities) Talibano valdomoje valstybėje. 1996-2001 metais, kai šalį pirmąjį kartą valdė rėžimas, moterims buvo uždrausta dirbti ar bendrauti su vyrais, kurie nebuvo jų giminaičiai. Jos taip pat privalėjo viešose vietose dėvėti burką – kūną ir veidą dengiantį drabužį. Jei šiems reikalavimams būdavo nepaklūstama, moterys sulaukdavo žiaurių bausmių – įkalinimo, kankinimo ar netgi mirties.

Nadia Murad

Seksualinio smurto taikymas karo ar ginkluoto konflikto metu yra karo nusikaltimas ir pasikėsinimas į taiką ir saugumą.“ – Nobelio premijos komitetas. Nepaisant žiaurių pasekmių, nežmogiška praktika išlieka šiandienos ginkluotų susirėmimų dalimi. Nadia Murad istorija yra skaudus, tačiau ypatingai svarbus priminimas apie karinius konfliktus ir juos išgyvenančiųjų realybę. Todėl „Žmogaus teisių balsas“ pristato iš Irako kilusią žmogus teisių aktyvistę, kovojančią prieš seksualinį smurtą bei siekiančią grąžinti orumą ir ramybę jo aukoms.

Liu Xiaobo

Kinijos Komunistų partija ir toliau šalyje išlaiko politinės galios monopolį. Nepaisydami teisinių reformų, partijos nariai reikalauja teisės institucijų paklusnumo ir nuolankumo jų veiksmams. Kinijos piliečiai susiduria su didžiais žodžio, religijos ir būrimosi į grupes laisvių suvaržymais, vyriausybės stebėjimu bei cenzūra internete. Situacija valstybėje yra ypatingai žalinga žmogaus teisių aktyvistams: jie yra nuolatos stebimi policijos, periodiškai įkalinami namuose; jiems grasinama, skiriami įspėjimai. Todėl šiandien „Žmogaus teisių balsas“, siekdamas atkreipti dėmesį į Kinijos piliečių patiriamus sunkumus kovojant dėl fundamentalių teisių ir laisvių, pristato Liu Xiaobo – vieną garsiausių valstybės aktyvistų ir Nobelio taikos premijos laureatą.

Max Schrems

Šiandienos žmogui pasijusti stebimam kito vargiai reikštų pirmuosius paranojos požymius: pakanka paspausti ant vienos iš nesuskaičiuojamų nuorodų internete ir mūsų asmeninė informacija patampa ne tokia ir asmeniška.Informacija, patalpinta skaitmeninėje erdvėje, taip pat naudojama kaip šantažo priemonė. Reaguodami į visą aibę panašių nusikaltimų, žmogaus teisių aktyvistai vis dažniau imasi kovoti už mūsų skaitmenines teises. Todėl šiandien „Žmogaus teisių balsas“ pristato Max Schrems – iš Austrijos kilusį žmogaus teisių aktyvistą ir advokatą

Vanessa Turnbull Roberts

2008-ųjų metų vasario 13-ąją dieną tuometinis Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas vyriausybės vardu atsiprašė už prievarta iš tūkstančių Australijos čiabuvių šeimų atimtus vaikus. 1910-1969 metais vykdytos žiaurios politikos tikslas – čiabuvių asimiliacija su „baltąja Australija“. Nors oficialūs dokumentai skelbia, kad šie veiksmai buvo uždrausti daugiau nei prieš penkiasdešimt metų, Vanessa Turnbull Roberts prieš trylika metų buvo prievarta atskirta nuo savo šeimos ir atiduota globos institucijoms.

Samar Badawi

Praėjusį savaitgalį pasaulį apskriejo žinia, kad Samar Badawi, viena ryškiausi Saudo Arabijos žmogaus teisių aktyvisčių, buvo paleista į laisvę po beveik trejus metus trukusio įkalinimo. Ši žinia sulaukė tarptautinės bendruomenės palaikymo, tačiau taip pat priminė ir sudėtingą padėtį ultra konservatyvioje karalystėje. Todėl šiandien pristatome Samar Badawi ir jos veiklas, siekiančias Saudo Arabijos žmonėms, ypatingai moterims, suteikti daugiau laisvių ir galimybių.

Tarana Burke

Kai 2020 metais Harvey Weinstein, vienas garsiausių Holivudo prodiuserių, buvo įkalintas dėl seksualinio smurto, dauguma šį įvykį laikė didžiu laimėjimu, dažnai priskiriamu #MeToo judėjimui. Prieš 85 moteris smurtavęs Weinstein buvo nuteistas po to, kai Alyssa Milano 2017 metais Twitter platformoje pasidalino kaltinimu pažymėtu MeToo grotažyme, o jos pavyzdžiu pasekė ir likusios aukos. Ši pergalė prieš seksualinį smurtą daugeliui tapo įrodymu, jog problema imta spręsti, tačiau judėjimo pradininkė Tarana Burke mano, jog tai nėra ir nebus jos pabaiga.

Kailash Satyarthi

UN naujausių tyrimų duomenimis, pirmą kartą per dvidešimt metų nebuvo pasistūmėta kovoje prieš vaikų darbą. Covid-19 pandemija, jos sukeltos ekonomikos krizės lėmė darbo sąlygų prastėjimą bei dirbančių vaikų skaičiaus augimą. Todėl šiandien, kai pasipriešinimas vaikų darbui yra kaip niekad svarbus, „Žmogaus teisių balsas“ pristato Kailash Satyarthi – aktyvistą iš Indijos, savo gyvenimą paskyrusį kovai prieš vaikų darbą.

Fumino Sugiyama

Fumino Sugiyama – vienas Japonijos aktyvistų, siekiantis seksualinių mažumų Japonijoje teisių užtikrinimo. Nevyriausybinės organizacijos „Tokyo Rainbow Pride“ lyderis aktyviai advokatauja LGBT svarbiais klausimais bei rengia didžiulių minių sulaukiančius pride paradus. Vienas iš didžiausių aktyvisto laimėjimų – 2015 metais Japonijos Shibuya rajone įteisintas potvarkis, leidžiantis suteikti tos paties lyties asmenų santykiams santuokos teises. Tai paskatino tolimesnius veiksmus, jog vienlyčių asmenų santuoka būtų įteisinta ir valstybiniu lygmeniu. Šiandien 102 Japonijos rajonai yra pasekę Shibuya pavyzdžiu.