Prasidėjus dar vieniems mokslo metams, „Žmogaus teisių balsas“ kviečia į švietimą pažvelgti ne tik kaip į naują pradžią, bet ir kaip į vieną iš žmogaus teisių. Todėl šiandien pristatome (ar verčiau norime dar kartą supažindinti) su Malala Yousafzai – iš Pakistano kilusia aktyviste už kiekvieno teisę į mokslą.
Yousafzai gimė 1997 metais Mingoros mieste. Pagal tradicines Pakistano tradicijas, gimus sūnui visad rengiama šventė, o dukros sveikinamos nėra. Tačiau nepaisant giliai įsišaknijusios normos, Malalos tėvas nuo pat mažumės dukrai stengėsi suteikti viską, ką būtų suteikęs sūnui. Mokslas nebuvo išimtis. Mergina pasakoja, kad mokykla ją žavėjo nuo mažumės. Tačiau viskas pasikeitė 2008 metais jos miestą užėmus Talibanui. Radikali grupuotė, šiandien griaunanti Afganistano žmonių perspektyvas ir likimus, šalyje uždraudė daugelį dalykų: televiziją, muziką ir mergaičių teisę mokytis. Jau būdama vienuolikos savo gyvenimą Talibano rėžime mergina nusprendė viešinti rašydama dienoraštį „BBC“ platformai. „Gul Makai“ slapyvardžiu slėpdama savo tapatybę, mergaitė visam pasauliui papasakojo apie savo išgyvenamą realybę: mokyklų naikinimą, mergaičių diskriminaciją, žiaurias bausmes.
Praėjus ketveriems metams, Yousafzai buvo pašauta vieno iš Talibano kovotojų. Viešai reiškiamas mergaičių ir jų teisės mokytis palaikymas aktyvistę pavertė taikiniu. Važiuojant mokykliniu autobusu namo, užsimaskavęs vyras įsiveržė į transporto priemonę. Paklausęs „Kuri iš jūsų Malala?“, jis paleido kulką į kairiąją aktyvistės veido pusę. Mergina iš komos pabudo Birmingemo ligoninėje. Po mėnesius trukusių operacijų ir reabilitacijos, aktyvistė grįžo pas savo šeimą į naujuosius namus Didžiojoje Britanijoje. Ji žinojo, kad turi priimti sprendimą: tyliai gyventi savo naująjį gyvenimą arba netylėti ir kovoti už kiekvienos mergaitės teisę į mokslą. Aktyvistė pasirinko antrąjį variantą.
Mergina su savo tėvu įkūrė „Malalos fondą“ – labdaros organizaciją, siekiančią, kad kiekviena mergina turėtų galimybę įgyvendinti pasirinktus tikslus. Aktyvistė taip pat kreipėsi į JT Generalinę asamblėją. Pagrindinė žinutė, iškomunikuota vienai įtakingiausių institucijų – nesvarbu, ar tai būtų socialinės, ekonominės, ar kultūrinės kliūtys, kiekvienas privalo turėti teisę į išsilavinimą. Dėl vykdomos veiklos, 2014 metais Yousafzai kartu su Kailash Satyarthi buvo apdovanota Nobelio taikos premija. Aktyvistė savąją kovą tęsia toliau, tikėdama, kad „Vienas vaikas, vienas mokytojas, viena knyga ir vienas rašiklis gali pakeisti pasaulį.“
Žmogausteisės.lt
Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.