Politika

Čečėnijos karas prieš LGBT+ asmenis

Čėčėnijoje vis dar aktyviai persekiojami LGBT+ asmenys, net kai tarptautinė bendruomenė prieš tokius veiksmus kalba garsiai ir reikalauja Rusijos imtis atitinkamų priemonių.

Viskas prasidėjo 2017 m. vasario mėnesį, kuomet dėl tariamai padaryto nusikaltimo, susijusio su narkotikais, buvo sulaikytas vyras, kurio telefone rasti „netradicinės“ orientacijos asmenų kontaktiniai duomenys. Keista tai, kad sulaikymo tikslas buvo ne nubausti už galimai įvykdytą nusikaltimą: buvo norima išgauti daugiau homoseksualių vyrų kontaktų. Tai davė pradžią tolimesniems įkalinimams ir net pagrobimams, neturint tam rimto pagrindo.

Po kiek laiko vėl kilo panašaus tipo įkalinimų banga. Ji prasidėjo LGBT+ teisių aktyvistų organizacijai Gayrussia.ru paprašius leidimų rengti LGBT+ bendruomenės eisenas keturiuose Kabardos-Balkarijos respublikos miestuose. Prašymai buvo atmesti, o socialiniuose tinkluose netrukus pradėti skelbti įrašai, kuriuose atvirai reiškiama neapykanta homoseksualiems asmenims; juose buvo grasinama susidoroti su LBGT+ bendruomene.

Pasak nepriklausomos žiniasklaidos bei žmogaus teisių aktyvistų, jau šiek tiek daugiau nei metus laiko LGBT+ vyrai siunčiami į slaptas stovyklas (dar vadinamas „koncentracijos stovyklomis“) Čečėnijoje, kurias vienas liudininkas apibūdino kaip „uždarus kalėjimus, apie kurių buvimą oficialiai niekas nežino“. Ten buvo kalinama apie 100 vyrų (šiuo metu, skaičius, greičiausiai, išaugęs) iš kurių mažiausiai trys jau mirę. Kai kurie šių neoficialių įkalinimo įstaigų apsaugos darbuotojai kaltinami dėl to, kad kai kurie kaliniai paleidžiami tik tuomet, kai su pastarųjų artimaisiais susitariama, jog šiuos LGBT+ bendruomenės narius galop nužudys (buvo sulaukta pranešimo apie vieno vyriškio mirtį palikus „stovyklą“ ir vos grįžus pas artimuosius). Deja, tačiau Čečėnijoje absoliuti dauguma LGBT+ asmenų yra atstumiami savo šeimose, nes dažnai laikoma, kad LGBT+ asmuo yra gėda visai šeimai.

Manoma, kad viena iš tokių stovyklų įsikūrusi pietinėje Arguno (miestas Čečėnijoje) dalyje, o kita — Tsotsin-Jurtoje, respublikos sostinės pietuose.

Pasak išsilaisvinusiųjų, davusių interviu Rusijos laikraščiui Novaya Gazeta ir The Guardian, šiose įstaigose 30–40 asmenų skiriamas 9 m2 dydžio kambarys, kuriame šie žmonės laikomi ne vieną mėnesį, be teismo nuosprendžio ar leidimo. Pasak liudininkų, įkalintieji patiria smurtą: yra mušami (pvz., polipropileniniais vamzdžiais žemiau juosmens), kankinami elektra. Negana to, kad šie kaliniai patiria fizinį smurtą, jie taip pat įvairiai žeminami bei įžeidinėjami; pasitaiko, kad prievarta liepiama valyti kalėjimo patalpas ar sulaukiama spjūvių į veidus. Daugeliu atveju įkalinimas baigiasi kurio nors kalinio mirtimi...

Liūdniausia tai, kad Čečėnijos lyderis Ramzan Kadyrov teigia, jog šalyje iš viso nėra homoseksualių asmenų. O jei ir yra, pasak jo, šie gyventojai turėtų būti pašalinti iš visuomenės už neteisėtą („netradicinį“) gyvenimo būdą.

Kol Čečėnijos bei Rusijos valdžios organai atkakliai neigia vykstant šitokius nusikaltimus, Rusijos LGBT+ bendruomenės nariai siekia pagelbėti bei evakuoti iš Čečėnijos kuo didesnį skaičių asmenų, kuriems pasilikti Tėvynėje nėra saugu dėl to, kas jie yra. Šiuo metu žinoma, kad tiems, kuriems pavyko pabėgti iš šių kalinimo įstaigų, daugiausia buvo išgabenti į Maskvą, Sankt Peterburgą bei į įvairias šalis Vakaruose.