Tema

JAV migrantai - dykumų klajokliai

Iš paukščio skrydžio paprastą dieną būtų lengva pastebėti grupę, kuri kas 50 metrų vienodais tarpais pasiskirsčiusi lėtai keliauja per Arizonos dykumą. Jų akys įbestos į kalnus horizonte, o rankose ar kuprinėse - didžiuliai jau spėjusio sušilti vandens buteliai.

Sportiniai bateliai spardo į akmenis ir vėjui papūtus aplink keliautojus kyla raudonos dulkės ir smėlis. Bet blogiausia jiems karštis, kuris beveik neįsivaizduojamas - keturiasdešimties laipsnių karštis čia mažas. Eidami jie randa tuščių vandens buteliukų (panašių į kuriuos neša patys), kartais pavienių batų ar kelnių ar baltų rožančių karoliukų, taip pat mažų, į pinigines telpančių nuotraukų. Per daug dažnai jų keliuose pasitaiko medinių kryžių, beveik nematomų iš tolo. Bet baisiausi jų radiniai tai kūnai ar kaulai, kurių jie čia ir atkeliauja ieškoti. Taip atrodo diena savanorių, kurie bando atrasti prie Meksikos ir Amerikos pasienio žuvusius ar retais atvejais dar gyvus ir pagalbos laukiančius migrantus.

Prieš keletą mėnesių JAV ir pasaulį sukrėtė žinios apie vaikus, kurie pasienyje atskiriami nuo tėvų, bei nesibaigiančias eiles prie imigracijos postų, ten įrengtas stovyklas ir kvestionuotinus teisinius procesus bandant patekti į JAV. Tokia politika verčia žmones norinčius rasti geresnį gyvenimą valstijose tapti nelegaliais migrantais. O vis labiau saugomi pasieniai skatina keliauti vis sudėtingesniais keliais - dalis jų renkasi pasienį kirsti per Sonoros dykumą Arizonoje. Ši dykuma jau pradedama linksniuoti „Amerikos kapinėmis“. Deja, apie jas žinias bandoma užgniaužti.

Kaulai šalia sportinių batelių, kūnas su pinige užpakalinėje kelnių kišenėjė - jų vietoje každada gulėjožmonės, kurie greičiausiai mirė nuo troškulio. Nelegaliai sieną padedantys kirsti asmenys ar grupės - kitaip vadinami kojotais - siekia iš migrantų pasipelnyti tokia schema: jie nuvežami į ruožus, kur dykuma prasideda, dažnai prie kalnų, tik su pačiais būtiniausias daiktas ir drabužiais, kuriuos tuo metu dėvi. Jiems žadama, kad dykumą pesiseks pereiti per dvi dienas ir siūloma pasiimti apie 2 litrus vandens (didesnį kiekį būtų sunku nešti). Žinoma, jei keliauja šeimos, vaikams vandenį nešti per sunku, todėl turi dalintis su tėvais. Deja, kelionė trunka ne dvi dienas, o apie dešimt, o išgyvenimas priklauso nuo to ar sugebės migrantai laiku dykumoje rasti vandens.

Šiais metais, palyginti su 2017 m., mirčių kiekis išaugo bene per pusę, nes paskatintos griežtos imigracijos politikos šeimos su mažamečiais vaikais renkasi šiuos dažnai mirtinus kelius. Praeitais metais Arizonos dykumoje gyvybes prarado virš 400 migrantų. Nei Meksikos ambasada, nei Arizonos valstijos vyriausybė nesiima priemonių stabdyti nesustojamų bėgančiųjų srautų. Kūnų ir kaulų ar dar gyvų bandančių sieną kirsti žmonių daugiausiai ieško savanoriai ir žmones išgelbėti ar bent grąžinti kūnus artimiesiems. Šie savanoriai taip pat ir specialiuose talpuose dykumoje palieka vandenį, kurį galėtų naudoti migrantai.

Taip pat skaitykite