Jungtinės Tautos

JT Žmogaus teisių komitetas paskelbė išvadas apie Lietuvą

Liepos 26 d. buvo publikuota ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje. Ši ataskaita paskelbta po to, kai Lietuvos atstovai padėtį pristatė Ženevoje liepos pradžioje.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas yra nepriklausomų ekspertų institucija, įsteigta 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pagrindu. Šis komitetas stebi, kaip yra įgyvendinamos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir jo papildomų protokolų nuostatos valstybėse narėse, kurios yra konvencijos dalyvės.

Komitetą sudaro 18 nepriklausomų ekspertų, kurie yra pripažinti žmogaus teisių apsaugos srities profesionalai, ir yra aukštos moralės asmenys.

Romų diskriminacija

Komitetas savo ataskaitoje pabrėžė, kad sveikina įvairias vykdomas programas, kurios yra susiję su romų bendruomenės integracija, ypač švietimo ir darbo srityse. Tačiau komitetas taip pat pabrėžia, kad romų bendruomenė Lietuvoje vis dar susiduria su itin paplitusia diskriminacija — ypač apgyvendinimo, švietimo, darbo ir sveikatos priežiūros srityse. Komitetas kaip problemos pavyzdžius pateikia, kad ženkli dalis romų neturi sveikatos draudimo. Taip pat didelė dalis romų nėra raštingi (lyginant su visais Lietuvos gyventojais), gana didelė dalis romų nedirba. Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl netiriamų diskriminacijos aktų ir statistikos nebūvimą.

Komitetas rekomendavo Lietuvai padidinti pastangas kovojant so išankstinėmis nuostatomis, stereotipais, netolerancija ir sistemine diskriminacija. Taip pat komitetas skatina Lietuvą tinkamai tirti diskriminacinius įvykius ir užtikrinti įvairiapusę romų integraciją į visuomenę.

Seksualinė orientacija ir lyties tapatybė

Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl stereotipų, diskriminacijos ir priešiškumo prieš LGBT+ asmenis. Komitetas pažymi, kad kai kurie teisės aktai (pvz. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas) gali būti naudojami cenzūruoti LGBT+ mediją. Komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis pasirodo naujų teisės aktų projektų, kuriais bandoma dar labiau suvaržyti LGBT+ asmenų teises. Komitetas pabrėžė, kad Lietuva privalo užtikrinti LGBT+ santykių teisinį pripažinimą, taip pat ir galimybę pasikeisti lytį.

Neapykantos kalba ir nusikaltimai

Komitetas pastebi, kad Lietuvoje vis dar pasitaiko nemažai neapykantos išraiškų, kurios yra nukreiptos prieš pažeidžiamas socialines grupes — romus, žydus, migrantus, pabėgėlius, LGBT+ asmenis. Neapykantos išraiškos pastebimos tiek internete, tiek realiame gyvenime. Komitetas pastebi, kad Baudžiamasis kodeksas neapsaugo asmenų, kurie patiria diskriminacija dėl savo lyties tapatybės. Taip pat komitetas pabrėžia, kad neapykantos nusikaltimai tiriami neefektyviai ir nusikaltėliai realiai nėra nubaudžiami.

Asmenys su negalia

Komitetas pastebi, kad pasitaiko atveju, kai asmenys su negalia yra hospitalizuojami be jų sutikimo ir be teismo leidimo. Komitetas teigia, kad Lietuvos teisinė sistema nėra efektyvi užtikrinant tinkamas gynybos priemones, kai asmeniui yra atliekamos chirurginės operacijos be jo sutikimo (pvz. kastracija, sterilizacija, abortai).

Lyčių lygybė ir smurtas

Komitetas pabrėžia, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja vyrų ir moterų darbo užmokesčio nelygybė, nors tą draudžia Darbo kodeksas. Komitetas taip pat pastebi, kad Lietuvoje vis dar itin išplitusi smurto artimoje aplinkoje problema. Ši problema vis dar gana retai pranešama, o nusikaltimų aukos nesulaukia tinkamos pagalbos.

Migracija

Komitetas nurodo, kad ikiteisminių tyrimų metu sulaikymai naudojami per daug dažnai ir nepasitelkiamos alternatyvos, pvz. užstatas. Komitetas atkreipia dėmesį, kad Lietuva deda pastangas gerinti įkalinimo įstaigų gyvenimo sąlygas, tačiau pranešimų apie prastas sąlygas jose vis dar yra ganėtinai daug. Komitetas pabrėžė, kad gauta pranešimų, kad įkalinimo įstaigose darbuotojai naudoja per didelę (nereikalingą) jėgą, šie jėgos naudojimai nėra efektyviai tiriami. Komitetas taip pat skatina tinkamai ištirti bet kokius galimus slapto kalinimo žmogaus teisių pažeidimus, atsižvelgiant į bylą prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme.

Saviraiškos ir minties laisvė

Komitetas pabrėžia, kad Lietuva, gražinusi privalomą karo tarnybą, neužtikrino tinkamos alternatyvos jai, nes neužtikrino galimybės tarnauti nesukarintoje struktūroje. Taip pat komitetas atkreipia dėmesį, kad atlyginimas, kuris mokamas už tarnyba, yra neprilygintas karinei tarnybai.

Visi dokumentai, susiję su Lietuvos apžvalga.