Diskusija

LoveIsLove: Eurovizijos žmogaus teisių paradoksai

European Broadcasting Union (EBU)

„Eurovizijos“ dainų konkursas kasmet suvienija milijonus populiarios kultūros fanų. Vienus jis žavi dėl muzikos, kitus – dėl spalvingų ir lygybę švenčiančių pasirodymų, trečius domina renginį persmelkianti ironija, farsas ir politika (kurios oficialiai nėra).

Gegužės 15 d. kviečiame susėsti ir prie kavos puodelio aptarti, kokia gi yra ta „Eurovizija“ žvelgiant iš žmogaus teisių perspektyvos.

Toks pokalbis ypač aktualus pernai užderėjus lygybę ir žmogaus teises puoselėjantiems pasirodymams: konkursą laimėjo daina, parašyta atkreipiant dėmesį į #MeToo judėjimą, į pirmąjį penketuką pateko ir italų duetas, dainavęs apie karo beprasmybę. Daug dėmesio sulaukė Airijos šokėjai, skabant švelniai baladei, papasakoję dviejų vyrų meilės istoriją, Prancūzijos atstovai dainavo apie pabėgėlę mergaitę, šveicarai „išstojo“ prieš patyčias ir neapykantos skleidimą.

Atrodytų, kas galėtų būti geriau! Tačiau, „Euroviziją“ vertindami platesniame kontekste, galime pastebėti ne vieną paradoksą. Svarbu, kad universalios žmogaus teisių temos yra matomos, bet ar jas pavertus spalvingu šou nenuskurdinamas jų turinys? Dažnai dainuojama apie meilę, taiką, laisvę, tačiau šalys, kurios kritikuojamos dėl žmogaus teisių pažeidimų, beveik visad užima aukštas pozicijas. Kodėl?

2018 m. Kinijai iš pirmojo pusfinalio ištrynus Airijos ir Albanijos pasirodymus, išblukinus arenoje išskleistas vaivorykštes vėliavas, organizatoriai laikėsi principinės pozicijos – šalies transliuotojams atėmė teisę rodyti antrąjį pusfinalį bei finalą. Tačiau tie patys organizatoriai šiemet kritikuojami (nemažai organizacijų žiūrovus ir atlikėjus net ragina boikotuoti „Euroviziją“) dėl abejingumo Izraelio politikai Palestinos gyventojų atžvilgiu.

Tad kyla klausimas: „Eurovizija“ švenčia lygybę, ar iš jos pelnosi? Šis konkursas – įvairovės manifestas, ar priemonė, padedanti normalizuoti žmogaus teisių pažeidimus? Kiek svarbi „Eurovizijos“ politinė ir socialinė žinutė? O kaip šiame kontekste atrodo Lietuva?

Būtent šiuos ir kitus klausimus kelsime diskusijoje. Savo įžvalgomis joje dalysis:

  • Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centras komunikacijos vadovė;
  • Kristina Aržuolaitienė, portalo 15min dienos redaktorė, lydėjusi projekto „Draugystė veža“ delegaciją į „Eurovizijos“ renginį 2018 metais;
  • Tomas Vytautas Raskevičius, LGBT+ teisių aktyvistas, teisininkas, politologas;
  • Viktoras Diawara, grupės SKAMP narys, muzikantas ir prodiuserius, du kartus dalyvavęs „Eurovizijos“ dainų konkurse.

Renginys vyks gegužės 15 d., 18 val. knygyne Mint Vinetu (Šv. Ignoto g. 16, Vilnius).

Daugiau informacijos Facebook platformoje.