Nuomonė

Neapykantos nusikaltimai - Lietuvos kasdienybė

Vilniaus centre, viduryje dienos, eini susikibęs rankomis su savo mylimu žmogumi ir staiga už nugaros išgirsti rusiškus keiksmažodžius ir pajauti smūgį į veidą. Tai tik dar viena diena Vilniuje. Miegi ramiai savo lovoje, tavo balkone plėvesuoja vėliava, kuria tu išreiški ne tik savo pasididžiavimą, bet ir meilę, džiaugsmą, laimę, bet dėl to gali nakti atsibusti nuo aitraus dūmų kvapo, nes kažkas padegė tavo buto duris. Tai tik dar viena naktis Vilniuje.

Nėra linksma vėl ir vėl kalbėti apie neapykantos nusikaltimus, tačiau situacijos, kai Lietuvos policija pradeda ikiteisminius tyrimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kai yra akivaizdžių neapykantos nusikaltimo požymių, yra mažų mažiausiai apgailėtinos.

Spalio mėnesį įvykęs tos pačios lyties poros išpuolis gali būti analizuojamas aukštosiose mokyklose ir policijos pareigūnų mokymuose kaip pavyzdys, kuris parodo kaip neturėtų būti elgiamasi. Nukentėjusysis žiniasklaidoje minėjo, kad policijos pareigūnai ne tik užtruko atvykti į įvykio vietą, tačiau net ir nurodant neapykantos LGBT+ asmenims motyvą pareigūnai tą (sąmoningai ar nesąmoningai) atsisakė užfiksuoti.

Kalbant apie atvykimo laiką, Žmogaus teisių balsui Policijos atstovai patvirtino, kad Policijos veikloje vis dar yra naudojami įvykių skirstymas į A, B ir C kategorijas (A įvykiai yra patys pavojingiausi). Į A tipo iškvietimą privaloma sureaguoti iki 12 min., į B - iki 20 min., į C - iki valandos ir ilgiau. Nors norėtųsi, kad į neapykantos nusikaltimus visada būtų reaguojama kaip galima greičiau, tenka pripažinti, kad bent jau reagavimo prasme Policija savo darbą atliko tinkamai - nukentėjusiojo pasakojimu Policijos pareigūnai atvyko per 10-15 min.

Jau gerokai po šio įvykio (ir kilus gana plačiam nepasitenkinimui viešojoje erdvėje) Policija paskelbė, kad šį įvykį tirs ne kaip viešosios tvarkos pažeidimą, bet kaip neapykantos nusikaltimą. Tai yra sveikintinas žingsnis, tačiau turint omenyje ankstesnę Policijos veiklą, susijusią su neapykantos nusikaltimais, vis dar nėra aišku kaip šis tyrimas baigsis ir ar jis tiesiog nebus nutrauktas.

Aišku, tai tik viena istorija - ką jau kalbėti apie vasaros įvykius, kai Vilniuje taip pat buvo sumuštas ekvadorietis su šūksniais „Lietuva - lietuviams“. Dar liūdniau? Policija šį įvykį pradėjo tirti tinkamai ir reagavo į nukentėjusiojo poreikius tik tada, kai visuomenėje kilo nepasitenkinimas ir netgi buvo surengtas mitingas.

O ką jau kalbėti apie istorijas, kai nusikaltimų aukomis tampa žmogaus teisių aktyvistai (dažniausiai LGBT+ teisių aktyvistai) arba pažeidžiamų grupių atstovai mažesniuose miesteliuose, kai jie net bijo prabilti apie tikruosius nusikaltimų motyvus, nes bijo Policijos pareigūnų reakcijos

Siekiant didesnio sąmoningumo, štai požymiai, kuriais remiantis nusikaltimas kvalifikuojamas kaip neapykantos nusikaltimas:

  1. Nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo dažniausiai parodo savo neapykantą prieš, po ar per nusikalstamą veiką. Tai bene svarbiausi įrodymai - naudojami epitetai, ženklai ir kita.
  2. Nukentėjusysis gali būti auka dėl savo „rasės“, religijos, etniškumo ar nacionalinio identiteto, negalios, lyties (tiek biologinės, tiek socialinės), seksualinės orientacijos, kitų tapatybių.
  3. Nukentėjusysis gali nepriklausyti jokiai pažeidžiamai socialinei grupei, tačiau užtenka to, kad nusikalstamos veikos vykdytojas preziumavo asmens tapatybę ir išreiškė neapykantą jai.
  4. Neapykantos nusikaltimai neretai įvyksta šalia vietos, kuri yra susijusi su tam tikra socialine grupe, pvz. LGBT+ klubai, maldos vietos ir kita.
  5. Nusikaltimai gali būti itin panašūs į jau anksčiau įvykusius neapykantos nusikaltimus.

Norėdami, kad pagaliau Lietuvoje neapykantos nusikaltimai būtų traktuojami kaip tokie, o ne kaip viešosios tvarkos pažeidimai, siūlome Lietuvos policijai prisiminti, kad:

  1. Jei nukentėjusysis ar liudytojai teigia, kad tai neapykantos nusikaltimas - pažymėkite tai dokumentuose, nes tikėtina, kad jie situaciją ir socialinių grupių problematiką tokiose situacijose supranta geriau.
  2. Užtikrinkite nukentėjusiojo asmes saugumą - Policijos pareigūnai turėtų saugią aplinką užtikrinti ne tik veiksmais, bet ir savo žodžiais, svarbi pareigūno laikysena, balso tonas, empatijos parodymas.
  3. Privatumas yra svarbu - leiskite nukentėjusiajam pasirinkti apklausos vietą, jei tai yra įmanoma.
  4. Suteikite informacijos nukentėjusiajam kur jis gali gauti pagalbos. Nurodykite tiek valstybines institucijas, tiek nevyriausybines organizacijas.
  5. Nuolat informuokite nukentėjusį asmenį apie procesą. Informuokite visuomenę apie įvykį neatskleisdami jokių asmens duomenų, bet drąsiai pažymėdami, kad tai galimas neapykantos nusikaltimas.

Šis straipsnis taip pat buvo publikuotas žurnale Žmogaus teisių balsas.