18-mečio brazilo, gyvenančio negalią turinčių žmonių globos namuose, svajonė yra pamatyti vandenyną. Tai neskamba kaip neįmanoma misija, ypač turint omeny, jog jo globos namai stovi maždaug 200 metrų nuo Atlanto vandenyno. Deja, vyras turi judėjimo negalią, o jį globojanti institucija neturi pakankamai vežimėlių. Tokia yra negalią turinčių Brazilijos žmonių realybė. Teisės nėra užtikrinamos pradedant viešosios infrastruktūros nepritaikymu ir baigiant institucinėmis problemomis. Brazilijos švietimo sistema atskiria negalią turinčius vaikus, o globos institucijos nesudaro sąlygų oriam gyvenimui.
Diskriminacija švietime
Brazilijoje yra priimti įstatymai reikalaujantys negalią turintiems vaikams sudaryti prieigą ir įtraukti juos į bendrą švietimo sistemą. Tačiau neseniai šalyje priimtas įsakymas, leidžiantis kurti atskiras mokyklas ir programas negalią turintiems vaikams. Tai gali paskatinti mokyklas nepriimti negalią turinčių vaikų ir atskirti juos nuo bendro išsilavinimo institucijų. Tokia segreguota sistema izoliuoja negalią turinčius mokinius nuo kitų bendraamžių bei pakenkia jų išsilavinimo kokybei. Vaikus su negalia mokantys pedagogai nesijaučia pasiruošę dirbti su 20 vaikų klase, kurioje yra skirtingus poreikius turintys mokiniai. Mokytojams trūksta apmokymų, kurie padėtų suprasti skirtingas negalias turintinčių vaikų poreikius ir būdus kaip galima palengvinti jų kelią į išsilavinimą. Viltį teikia organizacijos kaip Association of Friends of Autistics (AMA), kuri padeda šeimoms, auginčioms autizmo spektre esančius vaikus. Organizacija teikia paslaugas kaip kalbos terapija, pamokos, fizinis lavinimas. Deja, tokioms organizacijoms trūksta finansavimo ir jos negali padėti kiekvienam.
Brazilijos, kaip ir daugelio kitų šalių, visuomenėje yra paplitęs požiūris, jog vaikams su negalia, ypač socialinius ir protinius įgūdžius paveikiančia liga, švietimas negali suteikti daug naudos. Tačiau tai nėra tiesa. Ėjimas į mokyklą padeda lavinti socialinius įgūdžius bei įgyti darbo rinkai reikalingų žinių. Naudinga tai yra ir negalios neturintiems jaunuoliams – kontaktas su skirtingais žmonėmis sumažina stereotipų plitimą ir kuria labiau įvairovę priimančią visuomenę. Todėl yra būtina užtikrinti kokybišką ir integruotą švietimo sistemą.
Gyvenimo sąlygos socialinės globos institucijose
Brazilijoje apie 5000 vaikų ir panašus skaičius suaugusiųjų gyvena globos institucijose (2016 m.). Valstybės parama neįgalius vaikus arba šeimos narius prižiūrinčioms šeimoms nėra pakankama reikiamai priežiūrai, todėl nemaža dalis šių žmonių atsiduria globos institucijose. Daugelis jose apsigyvenusių lieka ten visą likusį gyvenimą. Deja, dėl finansavimo ir informacijos apie žmonių su negalia priežiūrą stokos šių globos institucijų gyventojams nėra užtikrinamos sąlygos pilnaverčiam gyvenimui. Human Rights Watch aplankė 19 globos namų ir rado šiuos pažeidimus:
- Gyventojams nėra užtikrinamos teisės kaip laisvė rinktis, privatumas, teisė į savirealizaciją. Institucijų gyventojai didžiąją dalį dienos praleidžia tiesiog gulėdami lovoje ir neturėdami jokių užsiėmimų. Lovos nėra atskirtos nei sienomis, nei užuolaidomis, todėl pacientams nėra suteikiamas privatumas. Turint omeny, jog viename kambaryje gyvena apie 20-30 žmonių, tai yra ypač kenksminga psichologinei gerovei. Asmenys neturi pasirinkimo laisvės, negali kontroliuoti savo gyvenimo, jiems nėra suteikiama galimybė save realizuoti, o dažniausia organizuojama „veikla” – televizoriaus žiūrėjimas.
- Neteisingi gydymo ir priežiūros būdai. Daugumoje globos institucijų nepakanka personalo, o ten dirbantieji neturi pakankamai žinių apie negalią turinčių asmenų priežiūrą. Todėl dažnai yra naudojami sveikatai kenkiantys metodai – gyventojams nuraminti duodamos psichoaktyvios medžiagos be jų sutikimo, žmonės yra pririšami prie lovų. Tai yra daroma bandant suvaldyti agresyvius ar susierzinusius asmenis. Tačiau šios emocijos kyla dėl prieš tai minėtos savirealizacijos bei veiklos stokos, todėl tokie „gydymo” būdai nėra tinkami. Trūksta ne tik personalo, bet ir finansavimo. Tai lemia tragiškas gyvenimo sąlygas – žmonės turi dalintis drabužiais, dantų šepetukais, moterims nėra suteikiami higienos produktai menstruacijų metu. Globos namams trūksta keltuvų, kurie padėtų judėjimo negalią turintiems žmonėms dažniau išeiti į lauką.
- Institucijos, bandydamos pritraukti finansavimą, stigmatizuoja negalią turinčius žmones. Ieškodamos finansavimo, institucijos daro globos namų turus, leidžia fotografuoti pacientus bei stigmatizuoja negalią turinčius žmones kaip silpnus ir reiklius. Tai dar labiau įtvirtina visuomenėje priimti neigiamus stereotipus apie negalią turinčius asmenis.
Tokiose sąlygose žmonės pragyvena visą savo gyvenimą. Gyvenimas globos institucijose, net jei jų priežiūros sąlygos būtų geresnės, yra kenksmingas žmonių, ir ypač vaikų, psichologinei sveikatai. Atskirti nuo savo šeimų ir bendruomenių, žmonės su negalia yra nustumiami į visuomenės pakraštį.
Kokius įsipareigojimus turi Brazilija?
Kaip jau minėta, Brazilija yra priėmusi įstatymus, kurie turi užtikrinti negalią turintiems mokiniams teisę į išsilavinimą ir visiems negalią turintiems žmonėms lygias teises. Taipogi, pagal tarptautinę teisę yra privaloma pripažinti žmonių su negalia orumą ir lygiateisiškumą. Vaikams turi būti užtikrinta galimybė mokytis su bendraamžiais ir gauti reikiamą pagalbą siekiant išsilavinimo. Svarbu pripažinti kiekvieno žmogaus poreikį ir teisę į savirealizaciją, išsilavinimą bei užtikrinti šias teises ir kitų poreikių patenkinimą globos namuose.
Bet visų svarbiausia, negalią turintiems brazilams turi būti suteikta galimybė gyventi savo šeimoje ir bendruomenėje bei pilnavertiškai įsitraukti į visuomenės gyvenimą.
Šaltiniai:
- Human Rights Watch – “They Stay until They Die”: A Lifetime of Isolation and Neglect in Institutions for People with Disabilities in Brazil.
- Human Rights Watch – „No segregation of people with disabilities in schools“.
- Treatment Pending: Legally Obligated to Treat Autism, Brazil Lacks Resources.
- On A Scale Of 1 To 10, Brazil Gets A Zero For Disability Access.
Adelė Brinkytė
Tarptautinė politika