Bona Sforca – moteris, iš kurios semtis stiprybės saujomis gali!

Iliustracija: Ruta Krau

Be visų FEMA, žmogaus teisių reikalų, aš esu dar ir istorijos mokytoja. Ir su lyg ta akimirka, kai pradedame su mokiniais mokytis apie renesansą LDK – aš krykštauju kaip mažas vaikas, nes mokiniams galiu laisvai pasakoti apie vieną įstabesnių moterų, gyvenusių Lietuvoje – Bona Sforca! Tad taip ir laukiau progos kada galėsiu parašyti apie vieną iš savo mylimiausių moterų, apie vieną tų, kai trūksta įkvėpimo darbams, atsisuki į ją ir tarsi matai tau sakančią – varyk moterie, tu gali!

Bona Sforca iš mokyklos vadovėlio

Įvedus į Google paiešką šios moters vardą ir pavardę, iškart išmes antraštę – gimusi valdyti, kas yra visiška tiesa. Dar ir be to, ši asmenybė nepelnytai yra, o gal jau galėčiau sakyti buvo nemėgstama lietuvių, o ir vaizduojama iliustracijose, paveiksluose tokia pyktelėjusi, griežta, ne itin malonią akiai. Kaip Elena Gasiulytė knygoje „Lietuvos vizionierės. 10 įspūdžiografijų“ teigė, kolektyvinėje mūsų sąmonėje lyderiauja portretas, tapytas maždaug jos mirties metais. Iš jos žvelgia rūsti moteris, pasislėpusi po beformiu juodu gedulo drabužiu. Neatrodo labai maloni – vargu ar išdrįstumėte užkalbinti. Būtent toks Bonos portretas apie kurį kalba Elena yra ir mokykliniuose vadovėliuose, jei išvis yra, tiesa. Tačiau džiaugiuosi, kad vis daugiau ir daugiau randasi kalbančių istorikų apie ją, kaip apie Lietuvą sumoderninusią asmenybę, būtent dėl savo aštraus proto ir nepaprastų gebėjimų.

Kilmė ir gyvenimas

Iš kur Bona? Ji italė, ištekėjusi už Žygimanto Senojo 1518 m. tapo LDK didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karalienė. Taip atsirado mūsų krašte, kuris beje tuo metu net nekvepėjo Renesansu, kaip tuometinė Vakarų ar Pietų Europa, šiuo atveju turima omenyje Italija, kas buvo Renesanso židinys.

Bona tik ištekėjusi už Žygimanto Senojo iškart pareiškė: nesitenkinsiu tik žmonos ir motinos vaidmeniu! Ir tai ji netrukus įrodė, nors pagimdė šešis vaikus, vienas jų, sūnus Albrechtas mirė dar būdama kūdikis (buvo šeštą mėnesį nėščia, išvyko į medžioklę, bemedžiodama pamatė didžiulį lokį! Lokys sužeidė jos žirgą, ši nukrito, prasidėjo priešlaikis gimdymas, kurio kūdikis Albrechtas neatlaikė. Kūdikį spėjo tik pakrikštyti ir jis mirė kitą dieną).

B. Sforcos nuopelnai

Tikrai žinai tą posakį (kurio aš apkęsti labai negaliu, nes esu už lyčių lygybę, bet čia jis labai tinka), šeimos galva vyras, o moteris kaklas. Tai Sforca šio posakio yra visiškas įrodymas. Jai net jos mokytojas, kuris jai darė didžiulę įtaką yra sakęs: jeigu nori valdyti, turi perprasti vyrų psichologiją, perpratusi tai, galėsi jais manipuliuoti. Tą ji ir padarė. Todėl galima teigti, kad LDK buvo Bonos veikimo erdvė. Čia ji vykdė reikšmingas ūkio reformas, kurios keitė visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (pavyzdžiui, Valakų reformą, nors kai kurie istorikai sako, kad šią reformą sukūrė Žygimantas Augustas, bet iš tiesų, tai Bono Sforcos darbas) matomai to buvo išmokusi iš savo mamos, kuri irgi buvo žiauriai kieta – Izabelė Aragonietė! Be ūkinių reformų, ji tiek tiesiogiai, tiek per sutuoktinį Žygimantą Senąjį veikė ir LDK politinį gyvenimą.

Na gerai, tai ką Bona mums davė realiai. Turbūt esi buvusi ar buvęs Valdovų rūmuose, na ar bent kartą praėjusi ar praėjęs. Ar žinojai, kad kai Bona atvyko į Vilnių ir pamatė medinius Valdovų rūmus, o kieme lakstančias žiurkes, purvynus pasišlykštėjo? Tai aišku, kad pasišlykštėjo, atvykusi italė iš renesanso lopšio Italijos, kaip ji nebus pasišlykštėjusi? Bet žinai ką ji dar ėmėsi daryti? Perstatyti rūmus! Ir tokius, kokius turime rūmus dabar, būtent buvo pastatyti Bonos dėka. Gaila, kad dabartiniai Valdovų rūmai taip ir neišliko iš tų anuometinių laikų. Ji užveisė šalia ir sodą, kurie buvo itin būdingi to meto Europai, taip sakant padarė LDK būtent tokią, kokia buvo visa likusi renesansiška Europa. Būtent ši moteris, būtent ji (!), į Lietuvą atvežė Renesanso madas, pavyzdžiui, iškirptes, dvariškiai dėvėjo pagal renesansišką madą siūtus drabužius. Bona į LDK atvežė mums dabar visiškai įprastas daržoves, tokias kaip: agurkas, pomidoras, kalafioras, šparaginės pupelės! Net nepagalvotum, taip?

Psichologinis B. Sforcos paveikslas

Žinoma, teisybės dėlei reikėtų paminėt ir tai, kad nors ir buvo kieta valstybės reikaluose, psichologinis jos paveikslas kiek kitoks. Turbūt didžiausia jos bėda – impulsyvus charakteris, sako Elena Gasiulytė. Ir iš tiesų, Bona ne visada gebėdavo patylėti, sulaikyti emocijų, kurios verždavosi per kraštus gal būt kiek ne laiku ir gal būt, kiek ne vietoje. E. Gasiulytės jau minėtoje aukščiau knygoje perskaičiau štai ką apie Boną, „karalienė bet kada galėjo pratrūkti itališkais keiksmais ir visai nesvarbu, kas būdavo jos pykčio proveržio objektas.“ Aiškiai matoma Bonos emocinė iliustracija. Be to, dar gana ilgą laiką jai buvo uždėta nuodytojos rolė. Mat kalbant apie Boną nepabėgsi nuo jos sūnaus Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijos. Daugelį metų buvo manoma, kad būtent Bona nunuodijo Barborą, džiaugiuosi, kad šis mitas buvo paneigtas ir yra aišku, kad Žygimanto Augusto mylimoji mirė, nes sunkiai sirgo.

Ir visgi, kad ir kokia asmenybė bebuvo Bona, jos nuopelnų LDK negali paneigti absoliučiai niekas. Šios moters dėka Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė stipriai šoktelėjo į viršų tiek ekonominėje, tiek politinėje, tiek kultūrinėje srityje.

Tad argi ši moteris, Bona Sforca, negali būti įkvėpimo šaltiniu? Gali!

Šaltiniai:

  1. Elena Gasiulytė „Lietuvos vizionierės. 10 įspūdžiografijų”, p. 30-31 
  2. Rasa Baškienė „Bona Sforca – moteris, gimusi valdyti vyrus“, Bernardinai
  3. Ridas Janiulionis, Jolanta Karpavičienė, Bona Sforca – kai proto per daug, jis tampa pavojingas, Žinių radijas – Nuo Parbaus iki Nekrošiaus (16 laida)
Marija Serbintaitė

Lyčių studijos

Komentarų: 1


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *