Femicido randai Turkijoje: kuo svarbus Stambulo konvencijos įgyvendinimas?

Emine Bulut mirė nuo savo vyro rankos, kuris moterį nudūrė jų vaiko akivaizdoje. Nužudytos Münevver Karabulut kūnas buvo įmestas į atliekų konteinerį Stambulo Etilerio rajone, jai nupjovus galvą. O šių metų liepos mėnesį 27-erių metų studentę Pinar Gültekin Muğla provincijos miške sumušė ir pasmaugė jos buvęs vaikinas. Tada merginos kūną bandyta sudeginti, o nepavykus to padaryti, palaikai atsidūrė šiukšlių konteineryje. Tai tik kelios iš daugelio istorijų, atskleidžiančių femicido žiaurumus, kurie kamuoja Turkiją.

Smurtas prieš moteris ir „garbės žudymai“ yra giliai įsišaknijusios problemos Turkijoje. Remiantis 2009 m. atliktu tyrimu, 42% turkių moterų (amžiaus kategorija: nuo 15 iki 60 metų) patyrė savo vyrų ar partnerių fizinį ar seksualinį smurtą. Kiekvienais metais situacija vis blogėja: 2019 m. 474 moterys buvo nužudytos, daugiausia partnerių ir giminaičių, o tai didžiausias rodiklis per dešimtmetį. Manoma, kad 2020 m. skaičiai, kuriuos paveikė COVID-19 pandemija, bus dar didesni.

Solidarumo ir protestų banga

P. Gültekin mirtis buvo paskutinis lašas perpildęs abejingumo femicidui taurę ir sukėlęs demonstracijas Stambule bei kituose Turkijos miestuose. Aktyvistai atkreipė dėmesį į pranešimus apie didėjantį nužudytų moterų skaičių. Vienos protesto akcijos metu Stambulo Kadikoy rajone moterys skandavo „mes norime gyventi“ ir „nutraukite femicidą“. Deja, ne visi protestai praėjo sklandžiai – štai Izmire policija įsikišo į protestą ir sulaikė keletą demonstrantų.

Grotažymė #ChallengeAccepted buvo sumanyta kaip solidarumo gestas, susijęs su turkių moterų pykčiu, reaguojant į jų šalyje pasiektą femicido lygį. Grotažymė  išreiškia ne vien tik solidarumą, bet ir pastangas  komunikuoti apie vieną iš labiausiai nerimą keliančių Turkijos socialinių problemų, kurią lemia mizoginija. Nuotraukomis su šia grotažyme Instagrame pasidalino ne tik žymios Turkijos aktorės – Meriç Aral, Beren Saat, Hande Doğademir, Nurgul Yesilçay, bet ir sporto klubai – Besiktaş, Fenerbahçe.

Praėjus dienai po P. Gültekin nužudymo, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas socialiniame tinkle Twitter pareiškė užuojautą: „Vakar mus apėmė skausmas, kai sužinojome, kad Pinar Gültekin nužudė niekšas. Aš niekinu visus nusikaltimus, padarytus prieš moteris“.

Tačiau toks prezidento pareiškimas kelia abejonių: šie žodžiai skamba gana tuščiai, nes valdančiosios partijos gretose kilo diskusijos dėl noro išstoti iš Stambulo konvencijos. Juo labiau, kad ir pats Erdoğanas 2014 m. pareiškė, jog „moters negalima traktuoti kaip lygios vyrui“.

Valdančiojo elito diskusijos

Vyriausybės entuziazmo stoka pasilikti Stambulo konvencijoje yra susijusi su dezinformacijos kampanija, kurią pastaraisiais metais pastūmėjo religiniai ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų atstovai. Ši kampanija bandė pateikti konvenciją kaip Vakarų valstybių įrankį, skirtą šeimos vienetui sunaikinti, ir bandė susieti konvencijoje deklaruojamą lyčių apsaugą su LGBT+ propagavimu. Giliai religinės šalies jėgos Stambulo konvenciją laiko grėsme šalies tradicijoms ir menkina pastangas, kad ji būtų tinkamai įgyvendinta. Turkijos konservatyvios Saadet partijos moterų reikalų atstovė Ebru Asiltürk yra viena tokių kritikių. E. Asiltürk mano, kad Konvencija griauna tradicinę Turkijos šeimos struktūrą ir kelia grėsmę finansiniam bei moraliniam šeimų vientisumui. Jos nuomone, konvencija pažeidžia Turkijos konstitucijos 41 straipsnį, kuris įtvirtina šeimos apsaugą ir vienybę.

Patriarchalinis Turkijos vyriausybės požiūris taip pat yra svarbi priežastis. Prezidento Erdoğano vadovaujama Teisingumo ir plėtros (AKP) partija mano, kad konvencija prieštarauja „turkų šeimos vertybėms“. Prezidentas ragina moteris nenaudoti gimstamumo kontrolės ir skatina pagimdyti mažiausiai tris vaikus, kad Turkijos gyventojų skaičius augtų. Erdoğano antifeministinė retorika daro didelę įtaką politikos įgyvendinimui ir teisinei praktikai. 2012 m. Erdoğanas abortą prilygino žmogžudystei, o dėl to sumažėjo abortų paslaugos ligoninėse. Tokiu būdu moterys yra ignoruojamos kaip asmenys, o jų vaidmuo visuomenėje apribojimas tik šeima ir vaikų auginimu.

Stambulo universiteto politikos mokslų profesorės Fatmagul Berktay teigimu, vyrai išgyvena „vyriškumo“ krizę dėl moterų įgalinimo ir nebemato savęs kaip maitintojų, moterų gynėjų ir išlaikytojų. Vyrų garbė priklauso nuo moterų paklusnumo ir moterų seksualumo kontrolės. „Tai gali būti dukra, gali būti žmona, tai gali būti net jų pačių mama“, – teigė profesorė. – Jei vyrams yra nepaklūstama, jie susierzina“. Todėl daugelis turkų vyrų smurtą prieš moteris, kurios siekia ginti savo teises, laiko priimtinu.

Stambulo konvencijos reikšmė

Stambulo konvencijos pagrindiniai tikslai yra apsaugoti moteris nuo visų smurto formų, prisidėti prie bet kokio moterų diskriminavimo šalinimo ir skatinti tikrąją moterų ir vyrų lygybę, taip pat moterims suteikti daugiau teisių.

„Skaudžią ironiją sukuria tai, kad Turkijos valdžios institucijos svarsto galimybę pasitraukti iš konvencijos, turinčios žymiausio šios šalies miesto vardą. Užuot tapusi pirmąja Europos Tarybos valstybe nare, kuri pasitraukė iš Konvencijos, Turkija turėtų užtikrinti, kad sutartis būtų visiškai įgyvendinta, ir imtis neatidėliotinų veiksmų, kad geriau apsaugotų ir skatintų moterų ir mergaičių teises“, – teigia Amnesty International moterų teisių tyrėja Anna Błuś. Jos manymu, Turkijos pasitraukimas iš Konvencijos turėtų katastrofiškų pasekmių milijonams šalies moterų bei mergaičių ir organizacijoms, teikiančioms svarbią paramą nuo seksualinės prievartos ir smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Vien tik svarstymai apie galimą pasitraukimą turi neigiamą poveikį moterų ir mergaičių saugumui.

Turkų  menininkas Vahitas Tuna sukūrė meno instaliaciją po atviru dangumi, kurioje jis eksponavo 440 porų juodų batelių, kurie simbolizavo moterų mirtį Turkijoje 2018 metais dėl smurto artimoje aplinkoje. Šios parodos tikslu tapo nutraukti tylą dėl smurto šeimoje ir suteikti moterims balsą bei veiksmų laisvę. Įdomu, kiek dar batelių porų reiks eksponuoti, kad būtų atkreiptas valdžios  dėmesys ir ji suvoktų, kiek moterų gyvybių yra pavojuje? Lieka tikėtis, kad moterų ir protestuotojų balsai bus išgirsti  ir Stambulo konvencijos reikšmė bus atitinkamai įvertinta.

Šaltiniai

  1. Murder in Turkey sparks outrage over rising violence against women
  2. Anti-Femicide Protests Sweep Turkey
  3. Turkey’s long history of femicides
  4. Turkey femicides are rising — with Erdogan poised to make the violence worse
  5. Explained: Turkey’s Long History Of Femicides
  6. Turkey: Convention on combating violence against women must be implemented not abandoned
  7. Number of women killed in Turkey continues to rise – NPR
Milda Janeikaitė

Tarptautinė politika, žmogaus teisės Vidurio Rytuose

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *