Susirūpinimui gamtosaugos problemomis augant, vis daugiau žmonių aktyviai protestuoja prieš gamtą teršiančią veiklą ir jos nereguliuojančius įstatymus. Deja, kova dėl švaresnės žemės nėra lengva, ypač Kolumbijoje, kuri yra viena pavojingiausių šalių gamtosaugos aktyvistams.
Gamtosaugininkai sunkumus patiria visame pasaulyje. Protestuodami už aplinkos apsaugą, aktyvistai dažnai tampa didelių ekonominių jėgų, konkuruojančių dėl gamtinių išteklių, priešininkais. Todėl norint pasipriešinti miškų kirtimui, išteklių kasybai ar taršių jėgainių statymui, gamtosaugos aktyvistams tenka konfliktuoti su didelėmis korporacijomis bei jų projektų sekme suinteresuota valdžia. Dažna šio pasipriešinimo pasekmė – areštas bei kaltinimai kriminaline veika ar net terorizmu. Tokiais būdais siekiama žmones įbauginti, jog šie neprotestuotų prieš pelningus, tačiau aplinką teršiančius ir naikinančius projektus.
Deja, ne visi aktyvistai apsieina tik su suėmimu ar kriminalinės veiklos kaltinimais. Pasak Global Witness, 2019 metais pasaulyje buvo nužudyti 212 gamtosaugos aktyvizmo lyderių.
Iš 212 nužudytų aktyvistų, 64 yra kolumbiečiai. Vienas iš jų – Javier Francisco Parra Cubillos. Aktyvistas buvo paskyręs savo gyvenimą Metos regiono centrinėje Kolumbijoje resursų saugojimui. Deja, Gruodžio 3 diena Javier Francisco Parra Cubillos buvo lemtinga – vyras buvo nušautas keliaudamas savo apylinkėje. Tai yra ekstremaliausia aktyvistams keliamo pavojaus apraiška – daugelis kitų gamtosaugininkų patiria stigmatizavimą, persekiojimą, nepateisintą sulaikymą ir net teistumą.
Vienas iš būdų, kuriais yra kenkiama gamtosaugos aktyvistams yra stigmatizavimas. Aktyvistai yra vadinami radikalais ir ekonominės pažangos priešais, taip siekiant juos supriešinti su likusia visuomenės dalimi. Dalis bendruomenių išteklius eikvojančių kompanijų atvykimą mato kaip ekonominę galimybę, todėl aktyvistų stigmatizavimas kaip ekonominės pažagos priešų yra ypač veiksmingas norint sumenkinti jų palaikymą. Kita priežastis, dėl kurios gamtosaugos aktyvistams Kolumbijoje iškyla pavojus, yra konfliktai dėl žemės nuosavybės. 1960-iais metais dėl šalyje vyravusio skurdo ir ekonominės nelygybės šalyje iškilo militarizuotos partizaninės grupės, kovojančios dėl žemės nuosavybės ir ją reguliuojančių įstatymų. Vėliau į konfliktą įsijungė ir narkotikų prekybos grupės bei gamtinių išteklių išgavimu užsimančios kompanijos. Dėl šių ginkluotų grupuočių konfliktų išteklių turtingos teritorijos tapo be galo pavojingomis ir vietos gyventojams, ir gamtą siekiantiems apsaugoti piliečiams.
Kolumbijoje nesaugu ne tik aplinkos apsauga susirūpinusiems gyventojams. Kitas žmogaus teises ginantiems aktyvistams taip pat kyla pavojus. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Žmogaus Teisių Komisaro Biuro duomenimis, 2016-2019 šalyje buvo nužudyti 324 žmogaus teisių gynėjai. 89% šių nužudymų bylose kaltininkas buvo nenustatytas ir nenuteistas.
Toks aktyvistų persekiojimas žmogaus teises pažeidžia trimis būdais: Pirmiausia, Aktyvistams nėra suteikiama žodžio ir susibūrimo laisvė. Žmonės turi teisę ginti savo įsitikinimus be baimės būti areštuoties, įkalintiems ar nužudytiems. Grasinimai bei smurtas kenkia gamtosaugos aktyvistų kovai už švaresnę aplinką bei pažeidžia jų teises. Antra, Didelė dalis gamtosaugos aktyvistų Kolumbijoje bei kitose valstybėse yra vietinių tautų gyventojai (angl. Indigenous people). Šie žmonės dažnai patiria diskriminaciją bei viešųjų paslaugų neprieinamumą, o gamtosaugos kontekste taip pat nukenčia neproporcionaliai. 40% visų 2019 nužudytų aktyvistų buvo vietinių tautų gyventojai. Vietinių tautų bendruomenės dažnai gyvena gamtinių išteklių turtingose vietovėse, į kurias atėjus kompanijoms, žmonės yra priversti palikti namus arba rizikuoti gyvybe gindami savo žemę. Trečia, Gamtosaugos aktyvistų tildymas lemia besitesiančią gamtos taršą. Tai pažeidžia žmogaus teises ne tik todėl, jog nuo aplinkos priklauso žmogaus gyvenimo kokybė. Ateityje gamtinės katastrofos, sukeltos klimato kaitos ir taršos, labiausiai paveiks neturtingas šalis ir bendruomenes.
Kolumbija turi gamtosaugos aktyvistams suteikti galimybę ginti savo įsitikinimus ir tai daryti saugiai. Tiems, kurių apsaugoti nepavyko, svarbi yra teisinė atsakomybę už gamtosaugos ir kitų žmogaus teisių gynėjų mirtis bei patirtą smurtą. O visų svarbiausias žingsnis yra pradėti matyti švarią ir apsaugotą aplinką kaip žmogaus teisių klausimą.
Šaltiniai:
- Environmental defenders in Colombia are being killed in alarming numbers.
- Defending Tomorrow.
- Violence Against Environmental and Land Defenders in Colombia.
- Land, Conflict, and Peace in Colombia.
- Political, Ethnic, and Civil Society Activists remain at risk in Colombia.
- Stern Review: Executive Summary.
- Report of the Special Rapporteur on the situation of human rights defenders on his visit to Colombia.
- Latin America saw most murdered environmental defenders in 2018.