Serijos įžanginiame straipsnyje apžvelgus žmogaus teisių pažeidimų tarptautinėse tiekimo grandinėse bendras tendencijas ir priežastis, šis straipsnis analizuos specifinius darbuotojų teisių pažeidimus – išnaudojimą nemokant tinkamo arba jokio atlygio už atliktą darbą bei su tuo dažnai susijusias nesaugias darbo sąlygas.
Tinkamo atlygio nemokėjimas yra tikriausiai vienas dažniausių išnaudojimo būdų, pasitaikančių tiekimo grandinėse. Žmonėms dirbantiems kasyklose ar fabrikuose mokami tik centai už sunkų visos dienos darbą – darbdaviai žino, jog vargingose ar prasčiau išsivysčiusiose vietovėse darbuotojai neturi kitų darbo galimybių. Yra įvairių atlygio išnaudojimo formų: darbuotojams mokama mažiau nei vietos minimali alga, atlygis išmokamas vėluojant, dalis užmokesčio nurašoma dėl „darbo taisyklių pažeidimų“, nemokama už viršvalandžius, arba atlyginimas iš viso nesumokamas. Pasak studijos, apklaususios Indijos ir Ganos arbatos bei kakavos laukuose dirbančius žmones, darbuotojams atlygis skaičiuojamas pagal kvotas, kurių neatitikus darbuotojams sumokama mažiau [1]. Tokia sistema leidžia darbdaviams dažnai neteisingai apskaičiuoti surinktų arbatos ir kakavos lapų kiekį, taip mokant mažesnius atlygius ir sutaupant [1]. Atlygis taip pat dažnai nuskaičiuojamas už paslaugas, kurias darbdaviai turi suteikti pagal įstatymą (pvz. medicinos paslaugos, apgyvendinimas), arba už bandymus pranešti apie šiuos pažeidimus.
Atlygio mokėjimo pažeidimai yra neteisingi darbuotojų atžvilgiu, ypač turint omenyje, jog su tiekimo grandinėmis susijusius darbus dirba mažiau pasiturintys, kartais visiškame skurde gyvenantys žmonės. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis kodėl šie pažeidimai yra kenksmingi – tinkamo atlygio nemokėjimas gali privesti ir prie priverstinio darbo. Mažai uždirbantys darbuotojai dažnai turi skolintis, ypač netikėtų išlaidų atveju (pvz. susirgus pačiam darbuotojui arba šeimos nariui), ir neturėdami pakankamai pinigų skoloms atiduoti rizikuoja tapti priverstinio darbo skoloms atiduoti aukomis [1].
Yra keletas priežasčių, kurios įgalina darbdavius nemokėti tinkamo (arba jokio) atlygio darbuotojams. Pirmiausia, didelė dalis darbuotojų, kurie, kaip ir minėta, neturi kitų uždarbio galimybių, neturi darbo sutarties. Pavyzdžiui, 75% žmonių, dirbančių aprangos industrijoje Bangladeše neturi oficialios darbo sutarties [2]. Tai reiškia, jog šiems darbuotojams nėra oficialiai užtikrintos darbo valandos, užmokestis už jas bei kitos darbuotojų apsaugos. Antra, reguliacijos daugumoje šalių yra nėra veiksnios. Dauguma valstybių nepakankamai reguliuoja verslus žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu, ypač kai dalis gamybos yra perkelta į užsienį [4]. Todėl verslams nėra paskatos domėtis tiekėjais bei jų naudojamomis praktikos ir įsitikinti, kad jų tiekimo grandinėse nėra išnaudojami žmonės. Taigi, atskaitomybės ir oficialių reguliacijų trūkumas yra pagrindinės priežastys, kurios duoda kelią minėtiesiems pažeidimams.
Viena iš labiausiai tokiam išnaudojimui pažeidžiamų grupių yra svečiose šalyse dirbantys migrantai, ypač žmonės atliekantys fizinį darbą. Migrantai dažniausiai nekalba vietine kalba, neturi vietinių pažįstamų, nėra susipažinę su šalies įstatymais bei darbo užsienyje griebiasi dėl skurdo ir galimybių trūkumo namuose. Dėl to tarp šių darbuotojų ir jų darbdavių egzistuoja galios asimetrija, kuri įgalina darbdavius apgauti, įbauginti bei išnaudoti darbuotojus. Apart neišmokamo atlygio, iš užsienio atvykstantys darbuotojai turi susimokėti didžiulius, kartais tūkstančius dolerių siekančius įdarbinimo mokesčius juos atrenkantiems ir įdarbinantiems agentams [3]. Bedirbdami darbuotojai dažnai bauginami, jog neprasitartų apie išnaudojimą, iš jų atiminėjami pasai [4].
Vienas iš neseniausių išnaudojimo nemokant tinkamo atlygio pavyzdžių yra 2022 metų futbolo Pasaulio Taurės, vyksiančios Katare, stadionų, viešbučių bei kitos infrastruktūros statybos. Katare dirba apie 2 milijonai migrantų, atvykstančių iš šalių kaip Kenija, Indija, Filipinai [3]. Šie žmonės yra atsakingi už vieno didžiausių sporto renginių pasaulyje infrastruktūros statymą, tačiau darbuotojai dažnai atlyginimą gauna pavėluotai arba pinigų iš viso nesulaukia, jiems nėra apmokami viršvalandžiai. Pagal kafala sistemą, darbdaviai taip pat yra atsakingi už darbuotojų vizas, todėl pastarieji atsiduria pažeidžiamoje situacijoje ir jų likimas šalyje bei darbo apsauga yra priklausomi nuo darbdavių malonės [3]. Tačiau neišmokami atlyginimai ir neužtikrinta darbo pozicija dar nėra blogiausia Katare dirbančių migrantų situacijos dalis – pasak The Guardian tyrimo, nuo Pasaulio Taurės statybų pradžios tūkstančiai darbuotojų mirė dėl netinkamų darbo sąlygą [5].
Patirdamas spaudimą iš tarptautinės bendruomenės, Kataras pažadėjo pagerinti darbo sąlygas ir užtikrinti apsaugą nuo financinio išnaudojimo bei nesaugių darbo sąlygų [6]. Praeitais metais įteisintos reformos leido darbuotojams pakeisti darbą be darbdavio leidimo, pakėlė milimalų atlyginimą visiems, nepriklausomai nuo tautybės bei įvedė dar keletą pakeitimų, sumažiusių išnaudojimo riziką [7]. Šios reformos yra sveikintinos, tačiau Human Rights Watch įspėja, jog jos vis dar neapsaugo nuo praktikų kaip pasų atėmimas, įdarbinimo mokesčių, taip pat nepilnai apgina darbuotojų teises į streiką [7]. Taip pat, Amnesty International praeitą mėnesį paragino FIFA panaudoti savo įtaką, jog užtikrintų pilnas darbuotojų teises ir saugią darbo aplinką [6].
Nuo išnaudojimo taip pat kenčia daugelis sezoninių darbuotojų, dirbančių Europos agrokultūros, gyvulininkystės ir logistikos industrijose. Sezoniniai darbuotojai dažniausiai atvyksta iš Rytų Europos, Centrinės Azijos arba Šiaurės Afrikos į Vakarų Europos šalis kaip Vokietija, Prancūzija ar Norvegija. Vietiniai darbo inspektoriai dažnai atranda pažeidimų susijusių su darbo valandomis bei apmokėjimo už jas [8]. Covid-19 pandemija taip pat atskleidė sezoninių darbuotojų gyvenimo bei darbo sąlygas, kai kambariuose, apgyvendintuose dideliais skaičiais žmonių įsiplieskė viruso židiniai [9].
Dauguma su šiais pažeidimais susijusių verslų bei valstybių vis dar nėra priėmę reikiamų sprendimų, kad darbuotojams būtų užtikrinti tinkami atlygiai bei darbo sąlygos. Tačiau ties pinigais žmogaus teisių pažeidimai tiekimo grandinėse nesustoja – kitame serijos straipsnyje bus kalbama apie teisių į sveikatą bei švarią aplinką pažeidimus.
- Lebaron, Genevieve (2021) ‘Wages: An Overlooked Dimension of Business and Human Rights in Global Supply Chains’, Business and Human Rights Journal, 6, pp. 1-20
- Oxfam International – Better Jobs in Better Supply Chains.
- Human Rights Watch – „How Can We Work Without Wages?“
- Human Rights Watch – Human Rights in Supply Chains.
- The Guardian – Revealed: 6,500 migrant workers have died in Qatar since World Cup awarded.
- The Athletic – FIFA urged to act over labour abuses ahead of Qatar World Cup.
- Human Rights Watch – Qatar: Significant Labor and Kafala Reforms.
- European Parliament – Migrant seasonal workers in the European agricultural sector.
- Euronews – Invisible workers: Underpaid, exploited and put at risk on Europe’s farms.
Adelė Brinkytė
Tarptautinė politika