Įvadinis straipsnis į seriją „Žmogaus teisių pažeidimai tiekimo grandinėse“

Daugumos šiuolaikinių kompanijų tiekimo grandinės apima didelį skaičių tiekėjų ir subrangovų iš skirtingų šalių. Pasak Tarptautinės Darbo Organizacijos (ILO), daugiau nei 450 milijonų žmonių dirba su tiekimo grandinėmis susijusius darbus. Dažniausiai šie darbai yra išteklių ar kitų medžiagų išgavimo, gamybos bei statybos sektoriuose, o nemaža dalis darbuotojų dirba neformaliame sektoriuje. Todėl džiaugiantis globalizuotos ekonominės sistemos siūloma prekių įvairove bei darbo galimybėmis, reikia suvokti, jog tokia integruota sistema sudaro terpę ir žmogaus teisių pažeidimams. 

Pastaraisiais metais vis daugiau kompanijų susilaukia kritikos dėl jų tiekimo grandinėse išnaudojamų darbuotojų. Pažeidimai gali atsirasti nepriklausomai nuo verslo dydžio ir industrijos, todėl kritikos sulaukia mados industrija, technologijų gigantai kaip Apple ir Samsung bei daugelis kitų įmonių. Darbuotojų teisės yra pažeidžiamos nemokant tinkamo užmokesčio, neužtikrinant saugių darbo sąlygų, verčiant dirbti viršvalandžius, naudojant vaikų darbą bei ribojant darbutojų bandymus burtis į grupes su tikslu reikalauti geresnių sąlygų.

Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl tiekimo grandinėse atsiranda tokių atvejų:

1. Ekonominės paskatos. Globalizuotoje ekonominėje sistemoje gamintojai nori sumažinti gamybos kaštus, siekdami didesnio pelno bei konkurencingumo. Neetiškai pagaminti gaminiai ar išgauti resursai dažniausiai yra pigesni, todėl verslai jais naudojasi, kartais net ir nežinodami jų tikrosios kilmės. 
2. Reguliacijų trūkumas. Daugelyje pasaulio šalių vis dar nėra įstatymų, reguliuojančių tiekimo grandines bei užtikrinančių teisinę verslo atskaitomybę ir skaidrumą žmogaus teisių pažeidimų klausimu. Dėl to maža dalis kompanijų rūpinasi savo tiekimo grandinėmis – pavyzdžiui, tik trečdalis Europos Sąjungos kompanijų atidžiai tikrina, kad grandinėse neatsirastų žmogaus teisių ar aplinkosaugos pažeidimų. Atidus tikrinimas yra būtinas, nes dažnai žmogaus teisių pažeidimai yra sėkmingai paslepiami ir nuo pačių resursus perkančių kompanijų. 
3. Lėtas regionų vystymasis. Žmogaus teisių pažeidimai dažniausiai įvyksta vietovėse, kuriose žmonėms trūksta galimybių siekti mokslo ar kitų būdų užsidirbti pragyvenimui, todėl mineralų kasyklos ar drabužių siuvimo fabrikai tampa vieninteliu pinigų šaltiniu. Žinodami, jog darbuotojai neturi kito pasirinkimo, kasyklų ar fabrikų vadovai tai mato kaip galimybę juos išnaudoti. Dažniausiai nukenčia besivystančių šalių kaip Bangladešas, Indija ar Demokratinė Kongo Respublika gyventojai arba iš šių šalių kilę migrantai, dirbantys besivystančiose šalyse. 

Šios straipsnių serijos pagrindinis siekis – minėtųjų priežasčių bei žmogaus teisių pažeidimų padarinių darbuotojams ir jų bendruomenėms analizė. Straipsniuose bus apžvengiami skirtingi tiekimo grandinėse dažniausiai pasitaikantys žmogaus teisių pažeidimai, pavyzdžiui darbuotojų atlygio ir apsaugos trūkumai, patiriamas smurtas ir įbauginimas, vaikų darbas. Taip pat bus analizuojama Covid-19 įtaka šiems pažeidimams bei galimi sprendimo būdai, kurie apims ir skirtingų sektorių, ir vartotojo perspektyvas. 

Šaltiniai:

1. Human Rights in Supply Chains – Human Rights Watch.
2. MEPs seek to hold firms liable for supply-chain abuses.
3. In Germany, voluntary monitoring of supply chain abuses ‘has failed’.
4. Industry giants fail to tackle child labour allegations in cobalt battery supply chains – Amnesty International.