Šiomis dienomis retai kada sutinkame žmonių, nesinaudojančių Facebook, Instagram ar Twitter socialiniais tinklais. O kur dar planuojantys atostogas šiltuose kraštuose Airbnb aplikacijos pagalba, ieškantys kaip praleisti karantininio šeštadienio vakarą tarp Netflix filmų ir serialų ar galiausiai planuojantys sekantį apsilankymą maisto prekių parduotuvėje Lidl. Kompanijos, siūlydamos savo asortimentą, pasitelkia vieną patogiausių būdų šių laikų vartotojui – mobilias aplikacijas (app’sus), leidžiančias praktiškai viską nuveikti dabar ir čia. Tačiau ar kada susimąstome kiek informacijos apie save pateikiame kiekvienoje programėlėje paspausdami mygtuką „užsiregistruoti“ arba spusteldami „sutikti“ ant puslapio viduryje iššokančio lango, pranešančio apie slapukų (angl. cookies) rinkimą? Kiek šiomis dienomis aktualu nusiųsti nuotrauką draugui per Messenger, tiek pat aktualu ir valdyti pateikiamus savo asmens duomenų srautus.
Tyrimas, išaiškinęs duomenų atžvilgiu reikliausias kompanijas
Spalio viduryje internetą apskriejo didelį atgarsį sukėlusi statistika, surinkta kibernetinio saugumo kompanijos Clario, vaizduojanti kiek įvairios kompanijos, suteikdamos galimybę naudotis jų programėlėmis, renka informacijos apie vartotojus. Sąraše atsidūrė 47 žinomos įmonės, surikiuotos pagal renkamų asmens duomenų procentinę dalį. Diskusijos šia tema netyla jau ilgai gvildenant klausimą ar tikrai žinome kiek ir kokios informacijos sutinkame perduoti?
Duomenų rinkimas apie vartotojus slapukų pagalba svarbiausias yra tiesioginės rinkodaros srityje. Rinkdamos informaciją įmonės sužino žmogaus įpročius, laisvalaikio pomėgius, ką žmogus vakar valgė vakarienei, kokį filmą šiandien žiūrės kine. Tačiau, už informacijos valdymą ir pateikimą esame atsakingi mes patys – vartotojai. Tad, verta apžvelgti „reiklųjį penketuką“, daugiausiai duomenų apie asmenis renkančias įmones, kiek atidžiau – kokia informacija kokiai įmonei yra svarbi ir prieinama.
Penktoje vietoje pagal didžiausią surenkamų asmens duomenų kiekį atsidūrė JAV transporto kompanija Uber. Lietuvoje Uber programėlė buvo pradėta naudoti kaip pavėžėjimo paslaugas teikianti platforma. Priimdami slapukus Uber programėlėje leidžiame kompanijai žinoti, atrodo, pateisinamai reikalingus dalykus – el. pašto adresą, vardą, amžių, lytį. Tačiau pagal Clario surinktą informaciją, Uber žino ir apie mūsų pomėgius, profesinio užimtumo statusą, netgi buvusią darbovietę. Klausimas kokiais tikslais tokią informaciją renka pavėžėjimo paslaugas teikianti kompanija?
Ketvirtoje ir trečioje vietoje tarp daugiausiai duomenų renkančių įmonių – pažinčių programėlės Grindr ir Tinder. Tad, informaciją apie save pateikiame ne tik naujiems match‘ams, bet ir programėlių valdytojams. Abi pažinčių programėlės žino praktiškai visko tiek pat daug – el. pašto adresą, vardą, amžių, lytį, seksualinę orientaciją, šeimyninę padėtį. Jos žino, kur šiuo metu esame, kur dirbame, kuo domimės. Tačiau Tinder dar papildomai renka informaciją ir apie banko sąskaitos duomenis. Šis skirtumas ir lėmė, kad Tinder pagal surenkamos asmeninės informacijos kiekį atsidūrė trečioje sąrašo vietoje.
Antroje vietoje įsitaisė vaizdinio turinio dalinimosi socialinis tinklas Instagram. Kompanija, be „tradicinių“ jau minėtų duomenų, kuriuos renka visos trys minėtos mobiliosios aplikacijos, taip pat domisi namų adresu, svoriu, ūgiu, esamomis ir buvusiomis darbovietėmis.
Na ir žinoma, pirmoje vietoje pagal surenkamų duomenų kiekį atsirado (turbūt nieko pernelyg nenustebinęs) socialinis tinklas Facebook. Tačiau Facebook perduodamas duomenų kiekis verčia susimąstyti apie tai, ar tik jis apie mus nežino daugiau, nei artimiausi draugai? Facebook renka visą jau aptartą informaciją, išskyrus ūgio ir svorio duomenis, taip pat nežino banko sąskaitos duomenų. Tačiau šis didžiausias socialinis tinklas žino savo vartotojo rasę, religinius įsitikinimus, namų adresą, mobilaus telefono numerį, artimųjų ir giminių ratą. Įdomu tai, kad galutinėje sumoje Facebook renka 70,59% visų galimų asmens duomenų.
Iš kiek neįprastesnių renkamų asmens duomenų galima būtų išskirti programėles PayPal ir Google maps, kurios renka informaciją apie mamos mergautinę pavardę, JK kredito ataskaitų aplikaciją Credit Karma, kuri žino mūsų gaunamą atlyginimą. O apie mūsų namų adresą galėtų pasakyti net 31 iš sąraše esančių 47 kompanijų.
Clario savo surinkta informacija siekia atkreipti mūsų dėmesį į spaudžiamus sutikimus įvairiuose puslapiuose, kuriuose lankomės, ar programėlėse, kurias parsisiunčiame. Dažniau susipažinti, kokią informaciją leidžiame rinkti kompanijoms ir rūpintis savo duomenų saugumu.
Agnė Vitkutė
Duomenų apsauga ir teisė į privatų gyvenimą
Komentarų: 1