Kultūrinis genocidas: Kinijos kova su musulmoniška uigūrų tapatybe

Priverskite juos nutraukti tarpusavio ryšius , išraukite jų šaknis, sunaikinkite jų tapatybę“ – štai kokią politiką vykdo Kinija uigūrų atžvilgiu. Prieš keletą metų paviešinti vaizdai, kuriuos Kinijos Sindziango regione užfiksavo palydovas, atskleidė uigūrams skirtų „perauklėjimo stovyklų“ egzistavimą.  

Tokie Kinijos veiksmai parodo šalies siekį uigūrus paversti „tobulais Kinijos piliečiais“ ir priversti juos užmiršti savo kultūrą. Bėgant metams šalies valdžia palaipsniui suvaržė uigūrų religinę, komercinę ir kultūrinę veiklą.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas teigė, kad regiono valdymo strategija yra „visiškai teisinga“. Tačiau tarptautinė bendruomenė tokį elgesį  uigūrų atžvilgiu apibūdina kaip „lėtą ir skausmingą genocidą“.

Kas yra uigūrai?

Uigūrai yra Centrinės Azijos tauta, atsivertusi į islamą X amžiuje. Didžioji dalis pasaulio uigūrų gyvena autonominiame Sindziango regione, tačiau jų bendruomenių galima rasti ir už Kinijos sienų, pavyzdžiui, Uzbekistane, Kirgizijoje ir Kazachstane. Uigūrai yra didžiausia islamą praktikuojanti grupė Kinijoje. Ši etninė grupė kalba uigūrų kalba, kuri turi panašumų su uzbekų, kazakų ir turkų kalbomis.

XX a. pradžioje uigūrai trumpam laikui buvo paskelbę nepriklausomybę, bet nuo 1949 m. Sindziangas buvo inkorporuotas į Kinijos sudėtį kaip autonominis regionas, nors iš tikrųjų provincija turi mažai autonomijos šalies atžvilgiu.

„Perauklėjimo stovyklos“

Iš pradžių Kinija neigė „perauklėjimo stovyklų“ egzistavimą. Vėliau šalis nusprendė pakeisti savo taktiką ir pradėjo skleisti propagandą, kurioje šios stovyklos buvo vaizduojamos kaip „humaniški mokymo centrai, siūlantys savanorišką švietimą“. Tačiau rasta naujų įrodymų, kurie paneigia Pekino teiginį, kad per pastaruosius trejus metus Sindziange pastatytos stovyklos yra skirtos saugumo užtikrinimui ir kovai su ekstremizmu. Manoma, kad apie 1 mln. žmonių, daugiausia iš uigūrų bendruomenės, buvo sulaikyti savavališkai, be teismo nuosprendžio.

Kalbant apie ekstremizmą, Kinijos valdžia teigia, kad tokios priemonės yra būtinos kovai su separatistų smurtu regione. Sindziangas ilgą laiką buvo etninių ir religinių neramumų epicentras. Konflikto esmė yra separatistinis Rytų Turkestano islamo judėjimas, kurio tikslas – sukurti nepriklausomą uigūrų valstybę, vadinamą Rytų Turkestanu.  Po Rugsėjo 11-osios įvykių JAV Kinija  uigūrų separatistus vaizduoja kaip Al-Qaeda sąjungininkus, teigdama, kad uigūrai buvo apmokomi Afganistane. Pekinas, kuris regioną laiko terorizmo inkubatoriumi, sustiprino vietines saugumo pajėgas, išplėsdamas policijos nuovadų ir kontrolės punktų tinklą bei patobulindamas savo elektroninio stebėjimo tinklą.

Suimtiesiems stovyklose yra skiriami balai už „ideologinę transformaciją, mokymąsi bei disciplinos laikymąsi“, o taikoma bausmių sistema padeda nuspręsti, ar bus kaliniams leidžiama bendrauti su savo šeimomis ir kada jie bus paleisti į laisvę. Sulaikytieji išleidžiami tik tada, kai komunistų partijos komitetai pamatys įrodymus, kad uigūrai pakeitė savo elgesį bei įsitikinimus. Stovyklose, visai kaip kalėjimuose, vyrauja griežta tvarka, laikomasi drausmės, o už nusižengimus taikomos bausmės. Stovyklų prižiūrėtojams pateikiami tokie nurodymai: „niekada neleisk pabėgti, didink drausmę ir taikyk bausmes už elgesio pažeidimus, skatink pokyčius“.

Kinijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Liu Xiaomingas teigė, kad neva tokios priemonės lėmė tai, kad per pastaruosius trejus metus Sindziange nebuvo nė vieno teroristinio išpuolio: „Dabar regionas džiaugiasi socialiniu stabilumu ir etninių grupių vienybe. Žmonės gyvena laimingą ir saugų gyvenimą“. Tačiau Kinijos politiką galima suvokti kaip masinę smegenų plovimo sistemą, sukurtą ir nukreiptą prieš etninę bendruomenę, siekiant ją nušluoti nuo žemės paviršiaus.

Kova su musulmoniška tapatybe

2017 m. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas išleido direktyvą, kurioje teigiama, kad „religijos Kinijoje turi būti kinietiškos pakraipos ir pritaikytos prie socialistinės visuomenės“. Direktyva paskatino kovoti su religine praktika, kuri ypač paveikė uigūrus.

Kinijos valdžia tvirtina, kad kovojama su religiniu radikalėjimu, tačiau precedento neturintis skaitmeninio stebėjimo lygis naudojamas baudžiant už bet kokią religinę ar kultūrinę išraiškos formą, pavyzdžiui, už islamo šventraščio Korano turėjimą namuose ar kalbėjimą gimtąja uigūrų kalba. Šalies valdžia islamo religiją vadina „infekcija, kurią reikia nedelsiant išnaikinti“. 

2018 m. internete išplito vaizdo įrašas, kuriame musulmonai protestuoja prieš vyriausybės sprendimą nugriauti didžiąją Weizhou mečetę, kuri, pareigūnų teigimu, buvo pastatyta be valstybės patvirtinimo. Taip pat keliami reikalavimai, kad prie mečečių plevėsuotų Kinijos vėliava.

Asmenų, kurie buvo išleisti iš šių stovyklų, pasakojimai atskleidžia, kad uigūrai siunčiami į „perauklėjimo“ įstaigas vien dėl to, kad jie atsisakė gerti alkoholį ar rūkyti (islamo požiūriu tai yra draudžiamas (haram) elgesys). Pekinas uždraudė vyrams auginti barzdas, o moterims  nešioti hidžabą. Tai yra sekuliarizacijos pavyzdys, siekiant sunaikinti musulmonišką uigūrų tapatybę ir paversti juos ateistais.

Taip pat oficialūs dokumentai parodo, kad stengiamasi skatinti ir išplėsti kiaulių auginimą Sindziango regione. Kiaulininkystės sandoris buvo pasirašytas pirmąją Ramadano, musulmonų pasninko mėnesio, dieną ir jame teigiama, kad „kiaulininkystė nėra skirta eksporto tikslams, o užtikrinti kiaulienos tiekimą Kašgaro mieste“.  Be to, Sindziango valdžia ėmėsi vykdyti nemokamo maitinimo iniciatyvą, patiekdama darželiuose musulmonų vaikams kiaulienos patiekalus be jų tėvų pritarimo. Penktadieniais, musulmonams šventą dieną, „perauklėjimo stovyklose“  uigūrus versdavo valgyti kiaulieną. Už atsisakymą buvo taikomos griežtos bausmės. Verta akcentuoti, kad musulmonai nevalgo kiaulienos. Tad tokia praktika yra siekis kovoti su musulmonišku gyvenimo būdu.

Unsplash.com nuotrauka

Gimstamumo kontrolė ir vaikų atskyrimas nuo tėvų

Kinija taiko drastiškas priemones, kad sumažintų uigūrų gimstamumą ir  pažabotų musulmonų populiaciją. Dalis sulaikytų moterų yra sterilizuojamos, kad negalėtų ateityje susilaukti daugiau vaikų. Statistiniai duomenys rodo, kad gimstamumas Hotano ir Kašgaro miestuose nuo 2015 iki 2018 m. sumažėjo daugiau nei 60 procentų.

Vanessa Frangville, vyresnioji dėstytoja ir Kinijos studijų katedros pirmininkė Bruxelles libre de Université, bendravo su išeivėmis uigūrų moterimis. „Per pastaruosius dešimt metų ne kartą buvo pranešta apie priverstinį abortą ir sterilizavimą be sutikimo. Galima aiškiai matyti, kad moterų kūno kontrolė sutampa su kitomis socialinės ir ekonominės kontrolės formomis: galimybe gauti darbą ir būstą“, – savo įžvalgomis dalinasi V. Frangville.

Pekino strategija siekiant pažaboti uigūrų mažumą Sindziange pereina nuo internavimo link ilgalaikės socialinės kontrolės mechanizmų. Gimstamumo kontrolės kampanija yra valstybės surengta uigūrų genocido dalis, siekiant panaikinti jų  tapatybę, tikėjimą ir priverstinai skiepyti jiems dominuojančią kinų kultūrą. Jie yra politiškai ir religiškai perauklėjami stovyklose. Tuo tarpu, uigūrų vaikai yra atskiriami nuo tėvų ir indoktrinuojami vaikų namuose ar internetinėse mokyklose, kur jie yra nuolat stebimi, o beveik visos pamokos ir bendravimas vyksta mandarinų kalba, o ne jų gimtąja uigūrų kalba.

Uigūrai gyvena baimėje. Nuo Kinijos politikos nukentėję šios etninės grupės atstovai teigia, kad  šalies valdžia „nori juos pašalinti, bet negali visų nužudyti, todėl tai daro žingsnis po žingsnio, vykdydami tokią politiką kaip moterų sterilizavimas, įkalinimas ir vaikų indoktrinavimas„.

Šaltiniai:

  1. China ‘war on terror’ uproots Uighur families, leaked data shows | China | Al Jazeera
  2. China forcing birth control on Uighurs to suppress population: AP | China | Al Jazeera
  3. Chinese detention ‘leaving thousands of Uighur children without parents’ | Uighurs | The Guardian
  4. Chinese Muslims surround mosque to prevent demolition amid Beijing push to control religion – ABC News
  5. Data leak reveals how China ‘brainwashes’ Uighurs in prison camps – BBC News
  6. Enos, Olivia, Responding to the Crisis in Xinjiang, 2019
  7. ‘Hundreds’ of cultural figures caught up in China’s Uyghur persecution | The Art Newspaper
  8. Satellite images expose China’s vast network of secret re-education camps in Xinjiang – ABC News (Australian Broadcasting Corporation)
  9. Uyghurs are facing ‘cultural genocide’ in China but in Australia they’re fighting for their history – ABC News
  10. Uighurs forced to eat pork as China expands Xinjiang pig farms | China | Al Jazeera
  11. Uighurs live with fear, trauma as families remain stranded in China’s growing ‘re-education camps’ – ABC News (Australian Broadcasting Corporation)
  12. Forced abortion and secret sterilisation: how China has abused Uighur women for decades (newstatesman.com)
Milda Janeikaitė

Tarptautinė politika, žmogaus teisės Vidurio Rytuose

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *