Kas yra moderni vergovė?

Kas yra moderni vergovė?

Šiuolaikinė vergovė dar kitaip vadinama moderniąja ar neo-vergove yra institucinis žmonių išnaudojimas, kuris vis dar egzistuoja šiuolaikinėje visuomenėje. Apytiksliai skaičiuojant, vergų skaičius varijuoja nuo 21 iki 46 milijonų, priklausomai nuo išnaudojimo metodo ir apibūdinimo. Šis skaičius gali kisti dėl to, kad nėra vieno tikslaus apibrėžimo, kas tiksliai yra vergovė moderniais laikais, bei dėl to, kad praktiškai neįmanoma surinkti duomenų apie visus žmones pakliuvusius į šią sistemą.

Bėgant metams vergovės apibrėžimas smarkiai kito. 1926 m. Tautų Sąjunga apibrėžė vergovę kaip „asmens padėtį arba būseną, kai jo atžvilgiu taikomos visos ar dalinės nuosavybės teisės“. Šis apibrėžimas buvo praplėstas 1956 metais, kai buvo įtraukta ir priverstinė santuoka bei daugiau moterų teisių pažeidimų. 2000 metais buvo pridėta ir žmonių eksploatacija.

Kuo tikslesnis apibrėžimas yra reikalingas tam, kad leistų visuomenei bei teisėsaugai suprasti egzistuojančią problemą, neleistų klaidingai įvertinti situacijos.

Iš šono tai gali atrodyti kaip paprasti dirbantys žmonės, kurie siuva drabužius, gamina maistą, renka derlių ir pan. Tačiau už uždarų durų jie patiria smurtą, iš jų atimami asmens dokumentai, grasinama deportacija. Dažnai žmonės patenka į šią sistemą bandydami gelbėtis nuo skurdo ar stengdamiesi padėti savo šeimai. Žinoma, svarbu suprasti, kad išnaudotojai pasitelkia apgaulę ar smurtą bandant prisivilioti naujus žmones, pavyzdžiui, pateikdami netikslų darbo pasiūlymą ar pagrobdami ir įkalindami.

Prekyba žmonėmis

Prekyba žmonėmis yra viena iš moderniosios vergovės formų. Tai spąstai žmonėms naudojant smurtą, apgaulę bei prievartą ir siekiant asmeninės ar finansinės naudos. Žmonės grobiami ir parduodami seksualiniam išnaudojimui ar verčiami dirbti sunkius darbus statybose, fermose ar fabrikuose. Pasitaiko ir situacijų, kai žmonės pripratinami prie narkotinių medžiagų ir taip verčiami atlikti nusikalstamąją veiką kaip prostitucija, kanapių auginimas ar narkotinių medžiagų pardavinėjimas. Per prievartą sukelta priklausomybė slopina smegenis ir įkalina nuolatinėje poreikio tenkinimo grandinėje. Pavyzdžiui, Kinija susiduria su priverstinių operacijų problema, kai yra grobiami žmonės tam, kad vėliau būtų pašalinami jų organai ir parduodami juodojoje rinkoje.

Ši vergovės forma yra pavojinga bet kokio amžiaus ar lyties žmogui, tačiau pažeidžiamiausia visuomenės dalis yra tie, kurie neturi tvirtos socialinės ar teisinės apsaugos. Dažniausiai į žmonių prekybos spąstus patenka moterys – net 51 proc., kur konkrečiai seksualiniam išnaudojimui yra parduodami net 72 proc. moteriškos lyties atstovių.

Priverstinis darbas ir skolos vergovė

Priverstinis darbas yra viena daugiausiai pasitaikančių modernios vergovės formų. Dažniausiai jis susijęs su kitomis išnaudojimo formomis, pvz.: prekyba žmonėmis. Lengviausia patekti į tokias vietas, kur yra didelės darbuotojų grupės bei minimalios darbo reglamentacijos, kitaip tariant, kur yra lengva paslėpti nelegalią veiklą. Viena iš jautriausių rizikos grupių yra migrantai, kurie nemoka vietinės kalbos, turi ženkliai nedaug draugų ir pažįstamų, mažiau teisių ir yra smarkiai priklausomi nuo darbdavio.

Priverstinio darbo atmaina yra ir skolos vergovė. Tai „užburto rato“ principu veikianti sistema, kai žmogus įsiskolina ir negali grąžinti iš karto, todėl yra pasiūloma skolą grąžinti darbo būdu. Didžiausia problema yra ta, kad išsipirkti skolą yra neįmanoma, nes visi uždirbti pinigai keliauja skolintojui, tuo tarpu pradeda trūksti maisto, vandens bei prieglobsčio, kurį skolintojas pasisiūlo suteikti už papildomą kainą. Taip žmogus įsisuka į nuolatinį, neapmokamą darbą. Jei įvergintas žmogus turi šeimą ar vaikų, ši skola gali persiduoti ir jiems, mat dirbantys tėvai visiškai neturi pajamų išleisti vaiką į gyvenimą.

Tokia vergovės forma yra itin populiari Indijoje, Pakistane, Bangladeše bei Nepale. Iš esmės didžioji dalis priverstinį darbą atliekančių žmonių gyvena ir dirba būtent Indijoje.

Unsplash nuotrauka. Autorius – Zeyn Afuang

Vaikų darbas

Daugiau nei ketvirtadalis vergauti priverstų žmonių yra nepilnamečiai. Vaikai įstumiami į prostituciją, verčiami vergauti namų aplinkoje kaip tarnai, valytojai, sodininkai arba atlieka darbą, kuris yra fiziškai, psichiškai ar morališkai žalingas. Nelegalios rinkos paklausa pigiam, nekvalifikuotam darbui yra viena pagrindinių vaikų darbo priežasčių. Tam tikros nepilnamečių fizinės savybės kaip smulkumas, judrumas, lankstumas pritraukia plačią paklausą, kuri ieško pigiausio ir optimaliausio darbuotojo. Manipuliuoti ar apgauti vaikus yra žymiai lengviau nei suaugusius, taip pat jie lengviau pasiduoda kontrolei ir yra mažesni šansai, kad reikalaus sąžiningesnio atlygio ar priešinsis fiziškai. Panašiai kaip ir suaugę žmonės, nepilnamečiai patenka į žiaurią sistemą dėl skurdo, tačiau prie to prisideda ir kiti faktoriai: sunkiai prieinamas švietimas, korupcija ir socialinė stratifikacija.

Nepilnamečiai susiduria su įvairiais sunkumais net ir po to, kai kreipiasi pagalbos ar ištrūksta iš vergovės. Su tais, kurie pabėga iš seksualinio išnaudojimo sferos iš pradžių elgiamasi kaip su nusikaltėliais. Visuomenė ne visada reaguoja jautriai, žemina ir pasmerkia, nepilnamečiai mano, kad po šių traumuojančių įvykiu nebegalės įsilieti į visuomenę. Jaučiasi taip, tarsi nebežinotų, ką galėtų veikti gyvenime be nusikalstamos veiklos ar prostitucijos. Vaikai nesupranta iki galo savo galimybių, normalaus gyvenimo stiliaus, turi problemų bendraujant. Situaciją pablogina ir šeimos ar draugų ratai, kurie atstumia grįžusius vaikus teigdami, kad negali atleisti už tokius veiksmus ar mano, kad jie per daug pasikeitę, nebeturintys šanso tapti pilnaverte visuomenės dalimi.

Kas yra daroma, kad moderni vergovė išnyktų?

Laisvė yra pagrindinė teisė, kurios nusipelnė kiekvienas. Žmonės turi turėti galimybę apsispręsti ir rinktis, kaip nori gyventi savo gyvenimus. Problemoms, susijusioms su modernia vergove, atsirado neabejingų organizacijų, kurios visais įmanomais būdais kovoja su tuo.

Yra kuriamos sistemos, kurios padeda atskirti į vergovę pagrobtus žmones. Visuomenė edukuojama pastebėti įtartinus veiksmus ar individus, kreiptis pagalbos ir išlikti budriems. Organizacijos skatina pirkėjus pasidomėti prekių gaminimo sąlygomis, nesirinkti tik pigiausio varianto, bet ir pasistengti susirasti etiškai tinkamiausią.

Pabėgusiems ar išlaisvintiems iš vergovės suteikiamas prieglobstis ir psichologinė pagalba. Vėliau yra padedama teisiškai ir kovojama kartu su nukentėjusiu žmogumi prieš moderniuosius vergvaldžius teismo procesuose. Mažiau išsivysčiusiose visuomenėse yra statomos mokyklos, naują gyvenimą bandančioms kurti moterims ir vyrams suteikiamos paskolos. Organizacijos visais įmanomais būdais stengiasi ne tik užkirsti moderniajai vergovei kelią, bet ir padėti atsitiesti tiems, kurie nukentėjo dėl šios sistemos. 

Agnė Greimaitė

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *