Psichosocialinę negalią turinčių žmonių diskriminacija – supančioti, gydomi žiniuonių, laikomi antisanitarinėmis sąlygomis ir prievartaujami

Naujausias nevyriausybinės organizacijos Human Rights Watch atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei 60-yje šalių Azijos, Europos, Vidurinių Rytų ir Amerikos žemynuose psichosocialinių sutrikimų turintys žmonės, įskaitant ir vaikus, kuriems vos 10 metų, yra surakinami grandinėmis ir įkalinami keliems mėnesiams, o kartais net keliems metams. Dažniausiai yra surakinamos kojos, kad žmonės negalėtų pabėgti. Matydama, kad trūksta supratimo ir resursų atsisakyti tokios brutalios praktikos, Organizacija Human Rights Watch, matydama, kad trūksta supratimo ir resursų atsisakyti tokios brutalios praktikos inicijavo globalinę kompaniją #BreakTheChains (liet. nutraukti grandines), kurios siekis labai aiškus – išvaduoti žmones iš pančių ir suteikti jiems orias ir tinkamas sąlygas gydyti psichinės sveikatos sutrikimus. Po tyrimo metu atliktų analizių, interviu su valstybės atstovais ir psichologinės sveikatos priežiūros specialistais Indonezijoje, pirmieji rezultatai jau matyti – nuo šiol kiekvienas Indonezijos pilietis yra įgalintas naudotis bendruomeninėmis psichologinės ir psichinės sveikatos paslaugomis.  

Įkalinami kartu su naminiais gyvuliais 

Human Rights Watch tyrimas „Living in Chains: Shackling of People with Psychosocial Disabilities Worlwide“  išstudijavo kaip žmonės turintys psichosocialinių problemų dažnai prieš savo valią ir be išankstinio įspėjimo yra supančiojami pačių šeimos narių savo namuose. To priežastis – visuomenėje giliai įsitvirtinusios stigmos ir psichologinės sveikatos priežiūros priemonių trūkumas. Daugelis turinčių psichinės sveikatos būklės sutrikimų yra verčiami valgyti, miegoti, šlapintis ir tuštintis vienoje mažoje patalpoje. Jei sergantieji yra laikomi valstybinėse ar privačiose gydymo įstaigose arba netradicinės medicinos gydymo centruose, dažnai būna verčiami badauti, gerti vaistažolių mišinius, bei patiria fizinę ir seksualinę prievartą. 

Tyrimo ataskaitoje skelbiami ne tik statistiniai duomenys, bet ir aprašomos tikros žmonių istorijos ir liudijimai iš šių šalių: Afganistano, Burkina Faso, Kambodžos, Kinijos, Ganos, Indonezijos, Kenijos, Liberijos, Meksikos, Mozambiko, Nigerijos, Siera Leonės, Palestinos, Pietų Sudano ir Jemeno. 

„Žmonių, turinčių psichosocialinių sutrikimų, surakinimas grandinėmis yra vis dar plačiai visame pasaulyje naudojama brutali praktika, – tai vieša paslaptis daugelyje bendruomenių. Yra atvejų, kuomet žmonės prirakinami prie medžio, uždaromi narve ar daržinėje su naminiais gyvuliais, ir yra taip laikomi net kelis metus tik todėl, kad šeimos nariai nėra pajėgūs susitvarkyti su sergančiaisiais artimaisiais – jiems per sunku, o valstybė nesuteikia tinkamų psichologinės sveikatos paslaugų“.

teigia atlikto tyrimo autorė Kriti Sharma

unsplash.com nuotrauka

Tai nėra negalia, tai dvasių apsėdimas

„Aš esu supančiotas grandinėmis jau septynerius metus. Grandinės labai sunkios. Aš nesijaučiu gerai ir mane tai liūdina. Esu apgyvendintas mažame kambaryje su dar septyniais vyrais. Man neleidžiama dėvėti drabužių, tik apatinius. Aš tuštinuosi į kibirą. Kiekvieną rytą gaunu košės, ir, jei nusišypso laimė, gaunu duonos gabaliuką vakarais, bet ne kiekvieną vakarą…Negalima taip elgtis su žmonėmis, žmonės turi būti laisvi“, – savo patirtimi dalinosi Kenijos gyventojas Paul – vyras, turintis psichosocialinę negalią ir įkalintas gydymo įstaigoje, kurioje laikomasi nuostatos, kad psichologinis sutrikimas yra dvasių apsėdimas. 

Pasirodo, psichosocialinę negalią turinčių žmonių surakinimas grandinėmis labai plačiai paplitęs bendruomenėse, kuriose manoma, kad toks žmogus yra prakeiktas arba apsėstas dvasių. Tokiuose bendruomenėse žmonės pirmiausia kreipiasi į netradicinius, dvasinius gydytojus ir vietinius žiniuonius, o į tradicinius psichinės sveikatos centrus tik tuomet, kai jau nebelieka kitos išeities. Deja, neretai žmonės nepasinaudoja ir ta vienintele išeitimi, o imasi brutalių priemonių ir tiesiog supančioja psichiškai kenčiantį žmogų. Pavyzdžiui, Balyje gyvenančios moters Muros, kuriai 56-eri metai, psichosocialinę negalią bandė išgydyti 103 skirtingi žiniuoniai. Kai Muros šeima įsitikino, kad gydymas neveikia, kelerius metus laikė moterį įkalintą kambaryje. 

Netradiciniuose gydymo centruose taikomi šie gydymo metodai: „stebuklingų“ žolelių mišiniai, pasninkas, kūno masažas, Korano skaitymas sergančiajam tiesai į ausį, religinių giesmių giedojimas ir specialios vonios. 

„Mano kaimynai kartojo, kad aš išprotėjusi, todėl buvau prievarta nugabenta į tradicinę į tradicinę gydymo įstaigą. Ten man perpjovė riešus, kad galėtų leisti vaistus. Vėliau buvau gydoma netradiciniais būdais – „gydytojas“ raganius privertė mane maudytis vonioje pilnoje vištos kraujo“, – pasakojo psichosocialinę negalią turinti Fiera, 42-jų metų moteris gyvenanti Mozambike. 

Fizinė ir seksualinė prievarta

Human Rights Watch pavyko surinkti dokumentinių įrodymų apie prieš psichosocialinę negalią turinčius žmones vykdomus fizinius ir seksualinius nusikaltimus, kai šie žmonės yra gydomi tiek psichinės sveikatos įstaigose, tiek netradicinės medicinos centruose. Fizinę prievartą patiria žmonės gydomi institucijose, kai bando pabėgti arba nepaklūsta juos prižiūrintiems darbuotojams. Seksualinės prievartos aukomis tampa vaikai. 

Daugelyje psichinės sveikatos centrų, kuriuos  aplankė Human Rights Watch organizacija, darbuotojai, vyrai lankosi moterų ir merginų patalpose kada tik nori – bet kuriuo paros metu –  net naktį, nesilaikydami jokių taisyklių, nepalikdami pacientėms jokio privatumo. Todėl moterims ir merginoms iškyla didelė rizika tapti seksualinės prievartos aukomis.  pixabay.com nuotrauka

Nemažai netradicinio gydymo įstaigų tokiose šalyse kaip Nigerija ir Indonezija vaikus, moteris ir vyrus laiko surakintus šalia vienas kito, nepalikdami nei vienam pacientui galimybės ištrūkti, jeigu ne tik įstaigos darbuotojai, bet ir patys pacientai imtų smurtauti. Nigerijoje berniukai, kuriems vos 10 metų, yra supančiojami grandinėmis kartu su suaugusiais vyrais viename kambaryje, todėl vaikai ten ne tik negauna tinkamo gydymo, bet dažnai yra ir seksualiai išnaudojami. 

Atliktame tyrime taip pat pabrėžiama, kad supančiojimas įkalintiems žmonėms ilgainiui sukelia fizinės sveikatos problemų – potrauminį streso sutrikimą, infekcijas, nepakankamą mitybą, nervų uždegimą, raumenų atrofiją, širdies bei kraujagyslių ligas. 

Psichologinė ir psichinė sveikata nėra valstybių prioritetas

Remiantis paskutiniais dviejų metų Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ir Pasaulio banko duomenimis, 792 milijonai žmonių susiduria su psichologinės ir psichinės sveikatos sutrikimais: kas penktas vaikas ir paauglys patiria psichologines problemas, kas 40 sekundžių kažkas pasaulyje nusprendžia nutraukti savo gyvybę. Deja, valstybės iš bendro sveikatos priežiūros biudžeto skiria mažiau nei 2% psichologinės ir psichinės sveikatos paslaugų įgyvendinimui. Be to, apie 80% procentų negalią turinčių žmonių, įskaitant ir žmones, turinčius psichosocialinę negalią, gyvena labai mažas pajamas generuojančiose šalyse, kur gauti sveikatos priežiūros, ypač psichologinės sveikatos priežiūros paslaugas yra ne tik iššūkis, bet kartais –  neįmanoma misija. Bet net ir tais atvejais,  kai psichologinės sveikatos priežiūros priemonės yra nemokamos arba valstybės subsidijuojamos, neretai tolimas atstumas iki gydymo centrų ir transporto išlaidos tampa kliūtimi gauti reikiamą pagalbą.

Anot Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO), tarptautinėje bendruomenėje pripažįstama, kad psichologinė ir psichinė sveikatos sritis yra viena iš labiausiai apleistų sričių visame pasaulyje. JTO Darnaus vystymosi darbotvarkėje 2030 vienas tikslų yra užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę. Šiam tikslui pasiekti yra iškelti uždaviniai susiję su reprodukcinės sveikatos gerinimu, gimdyvių mirtingumo mažinimu, tokių ligų, kaip AIDS, maliarija, tuberkulioze įveikimu. Tačiau uždaviniui, nukreiptam į nemokamų ar bent jau lengviau prieinamų psichologinės ir psichinės sveikatos paslaugų užtikrinimą, minėtoje JTO darbotvarkėje vietos neatsirado. 

Iniciatyva #BreakTheChains 

Human Rights Watch tyrimas „Living in Chains: Shackling of People with Psychosocial Disabilities Worlwide“  buvo vykdomas 2011 – 2020 metais. Tyrimo metu ne tik buvo atliekamos įvairios analizės, stebėjimai, bet taip pat buvo skatinama valstybes imtis realių veiksmų  – psichosocialinę negalią turinčius žmones ne tik išlaisvinti iš grandinių, bet ir garantuoti jiems žmogaus teises ir orias sąlygas gydyti savo negalią. Kaip jau buvo minėta straipsnio pradžioje, teigiamų rezultatų pasiekta Indonezijoje. Taip pat, kai kuriose šalyse buvo priimti įstatymai, kurie draudžia naudoti tokias „gydymo“ priemones, kaip supančiojimas gydymo įstaigose, tačiau išimtis taikoma, kai negalią turintį žmogų nori įkalinti jo šeimos nariai savo namuose. Kinijoje buvo vykdomas pilotinis tyrimas, pavadinimu „686“, kurio metu 266-iems psichinę negalią turintiems asmenims buvo suteikti medikamentai ir daugiau nei 80% tyrimo dalyvių buvo priimti gydyti į psichiatrinę ligoninę. Deja, nėra oficialių duomenų, ar šių pacientų gydymas buvo tęsiamas pasibaigus pilotiniam tyrimui ir,  ar šie žmonės nebuvo vėl surakinti grandinėmis. 

Human Rights Watch manymu, viena iš didžiausių kliūčių, siekiant įvesti draudimus įkalinti sergančius žmones, yra egzistuojantis psichosocialinių sutrikimų stigmatizavimas. Human Rights Watch inicijuotas globalus judėjimas #BreakTheChains yra siekis mažinti šią stigmą, šviečiant visuomenę apie psichosocialinę negalią turinčių žmonių diskriminaciją ir raginti valstybes sukurti tinkamas, savanoriškas ir bendruomenines psichinės sveikatos paslaugas.

Šaltiniai:

1. Mental Health and Development 
2. Mental Health 
3. People with Mental Health Conditions Living in Chains  
4. Living in Chains: Shackling of People with Psychosocial Disabilities
5. Break The Chains 
6. Sustainable Development