„Šešėlinė pandemija“: smurtas artimoje aplinkoje ir Stambulo konvencijos svarba

Mes matome glaudų ryšį tarp COVID-19 pandemijos ir padidėjusių pranešimų apie visų rūšių smurtą. Mes tai pavadinome šešėline pandemija. <…> Tai taip pat reikalauja mūsų visuotinio, koordinuoto atsako ir vykdytinų protokolų. Tai taip pat daro įtaką didžiulėms bet kokio amžiaus populiacijoms.

Phumzile Mlambo-Ngcuka, vykdančioji Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto direktorė (Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena, lakpričio 25, 2020)

Pasak Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW), kas trečia moteris visame pasaulyje patiria fizinį ar seksualinį smurtą, kurį dažniausiai sukelia intymus partneris. Ekspertai atkreipia dėmesį, jog šie skaičiai COVID-19 pandemijos metu ženkliai išaugo, atsižvelgiant į matomą pagalbos pranešimų didėjimą visame pasaulyje. Todėl smurtas artimoje aplinkoje pavadintas šešėline pandemija, kuri slepiasi po koronaviruso sukeltos krizės skraiste. Tiesa, ekspertai pažymi, kad smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris buvo pasiekęs pandeminį lygį ir prieš COVID-19 pandemiją.

Atsižvelgiant į prastėjančią smurto šeimoje situaciją visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, yra kaip niekad svarbu pažvelgti į vieną iš rimčiausių žmogaus teisių pažeidimų šiuolaikinėje visuomenėje iš arčiau, bei atsakyti į klausimą, kaip tokie svarbūs tarptautiniai aktai kaip Stambulo konvencija, galėtų padėti spręsti įsisenėjusią smurto šeimoje problemą Lietuvoje.

Smurtas artimoje aplinkoje – žmogaus teisių pažeidimas

Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus orumo ir teisių pažeidimas. Smurto šeimoje metu gali būti pažeista teisė į gyvybę, kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio uždraudimas, teisė į laisvę ir saugumą, teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, diskriminacijos uždraudimas bei teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Šios žmogaus teisės yra įteisintos keliuose tarptautiniuose žmogaus teisių įstatymuose, tokiuose kaip Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. Tai yra vieni iš pamatinių principų, kuriais remiasi demokratinės visuomenės, siekiančios užtikrinti teises ir laisves visiems savo piliečiams ir pilietėms.

Tačiau smurtas artimoje aplinkoje yra vis dar yra plačiai paplitęs reiškinys, kuris suprantamas kaip neteisėtas elgesio modelis, naudojamas norint įgyti ar išlaikyti galią ir tam tikru būdu kontroliuoti savo partnerį ar kitą šeimos narį.

Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti įvairiomis formomis: fizinis, seksualinis, emocinis, ekonominis ar psichologinis smurtas, taip pat grasinimai tokius veiksmus atlikti. Tai apima bet kokį elgesį, kuris baugina, gąsdina, manipuliuoja, skaudina, žemina, kaltina, nesunkiai, sunkiai ar mirtinai sužaloja intymų partnerį ar kitą šeimos narį. Smurtas šeimoje gali pasireikšti įvairiuose santykiuose, įskaitant susituokusias, nesusituokusias, kartu ar atskirai gyvenančias poras, esamus ir buvusius partnerius.  Jungtinių Tautų ekspertai pabrėžia, jog nuo smurto šeimoje taip pat gali nukentėti vaikai, kiti šeimos nariai, giminaičiai.

Smurto artimoje aplinkoje statistika

Smurtas artimoje aplinkoje dar vadinamas smurtu lyties pagrindu (angl. gender-based violence), nes tai neproporcingai paveikia moteris ir mergaites. Pasak Jungtinių Tautų, maždaug 736 milijonai moterų visame pasaulyje – beveik kas trečia moteris – bent kartą gyvenime yra patyrusios smurtą šeimoje, ar smurtą už šeimos ribų, arba yra nukentėjusios nuo abiejų šių smurto formų. Taip pat pastebima, jog smurtas prieš moteris įvykdytas dabartinių ar buvusių partnerių yra dažniausia smurto prieš moteris forma, pasireiškianti vyrų galios viršenybe moterų atžvilgiu.

Panaši tendencija pastebima ir globalioje žmogžudysčių statistikoje. 2019 m. Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras atlikto žmogžudysčių ir smurto prieš moteris lyties pagrindu analizę. Joje atskleidžiama, jog nepaisant to, jog didžiąją visų žmogžudysčių aukų dalį sudaro vyrai – 81 proc., moterys sudaro net 82 proc. smurto artimoje aplinkoje aukų, mirtinai nukentėjusių nuo intymaus partnerio ir 64 proc. – nuo kitų šeimos narių.

Lietuvoje smurto artimoje aplinkoje statistika pateikia panašią išvadą. Pasak Oficialios statistikos portalo, 2017 m. buvo sulaukta 47,941 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, iš kurių buvo atlikta 10,968 ikiteisminių tyrimų. Turimais duomenimis, 8 iš 10 nukentėjusių nuo smurto šeimoje yra moterys (82 proc.), taip pat kas šeštas patyręs smurtą – vaikas.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog smurto artimoje aplinkoje statistika neatspindi visos smurto šeimoje problemos kompleksiškumo ir paplitimo masto. Pasak 2014 m. Europos Sąjungos pagrindinių žmogaus teisių agentūros atlikto tyrimo, tik 14 proc. moterų, dalyvavusių apklausoje, kreipėsi į policiją patyrus smurtą šeimoje. Nors pateikti skaičiai atskleidžia, jog moterys ir mergaitės žymiai dažniau nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje, tačiau ši statistika – tai tik ledkalnio viršūnė. Tokia situacija gali būti paaiškinta žvelgiant į istoriškai susiklosčiusias lyčių roles bei nelygiaverčius moterų ir vyrų santykius.

Lyčių nelygybė ir lyčių stereotipai: vyrai – „natūralūs maitintojai“, moterys – natūralios globėjos“

Kadangi nuo smurto artimoje aplinkoje dažniau nukenčia moterys ir mergaitės, tai yra laikoma diskriminacijos prieš moteris forma. Pasak Europos lyčių lygybės instituto, smurtas lyties pagrindu yra aiškinamas kaip neteisėtas ir žeidžiantis elgesys, nukreiptas prieš asmenį dėl jo lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos. Pabrėžiama, jog smurtas dėl lyties paveikia tiek moteris, tiek vyrus, tačiau moterys sudaro didžiąją dalį nukentėjusių nuo smurto atvejų šeimoje, o tai gali būti paaiškinta per ilgą laiką gyvavusią patriarchalinę visuomenės sistemą, istoriškai susiformavusios lyčių nelygybės ir vis dar gajų lyčių stereotipų prizmę.

Pasak žinomų feminisčių, tarptautinių santykių ir saugumo studijų eksperčių, tokių kaip Ann Tickner ir Laura Sjoberg, lytis (angl. gender) – tai socialiai sukonstruotų savybių rinkinys, apibūdinantis, kokie turėtų būti vyrai ir moterys. Tokios savybės kaip jėga, galia, racionalumas, nepriklausomybė, saugumas ir viešumas tradiciškai yra susiejamos su vyriškumu. Tuo tarpu silpnumas, emocionalumas,  privatumas  – su moteriškumu. A. Tickner ir L. Sjoberg pabrėžia, jog visos aukščiau išvardintos savybės nėra statiškos ir gali būti pritaikomos tiek vyrams, tiek moterims, tačiau daugelyje visuomenių toks lyčių dualizmas vis dar yra norma. Tai reiškia, jog vyrai vis dar laikomi „natūraliais maitintojais“, o moterys – „natūraliomis globėjomis“.

Dėl istoriškai susiklosčiusių tam tikrų lyčių rolių, kurios žvelgia į moterį kaip į silpnesnį, labiau pažeidžiamą žmogų, smurtas artimoje aplinkoje aiškinamas kaip smurtas dėl lyties, nes moterys atsiduria didesnėje rizikoje nukentėti nuo esamo ar buvusio partnerio. Tačiau pasak Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos įstatymai nekreipia pakankamai dėmesio į smurto šeimoje ir lyčių nelygybės koreliaciją bei nepateikia smurto prieš moteris artimoje aplinkoje apibrėžimo, kas padėtų spręsti smurto prieš moteris problemą. Tai rodo, jog Lietuvos teisinė sistema vis dar nepakankamai pripažįsta, jog lyčių nelygybė yra tiek smurto šeimoje priežastis, tiek pasekmė.

Stambulo konvencija – ne grėsmė, o pažanga

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, dar žinoma kaip Stambulo konvencija, yra vienintelis toks išsamus tarptautinis dokumentas, saugantis moteris nuo smurto ir visus asmenis, patyrusius smurtą artimoje aplinkoje. Konvenciją jau yra ratifikavusios 33 Europos Tarybos valstybės narės, tarp kurių yra ir Estija su Lenkija. Lietuva pasirašė Konvenciją dar 2013 m., tačiau tam, kad ji įsigaliotų, ją turi ratifikuoti Seimas.

Atsižvelgiant į prastėjančią smurto prieš moteris situaciją dėl COVID-19 pandemijos ir į netylančias diskusijas Lietuvos visuomenejė dėl konvencijos ratifikavimo, svarbu nepasiduoti dezinformaciniam Stambulo konvencijos sūkuriui ir suprasti šio dokumento svarbą, siekiant efektyviau kovoti prieš smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris bei užtikrinti visapusišką šių žmogaus teisių pažeidimų prevenciją.

Pagrindinis Stambulo konvencijos tikslas yra apsaugoti moteris nuo visų smurto formų ir užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje. Konvencija taip pat nurodo už smurtą persekioti baudžiamąja tvarka, parengti išsamią prevencinę sistemą, priemones ir politikos kryptis, skatinti nacionalinį ir tarptautinį institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir pilitienės visuomenės bendradarbiavimą bei rinkti statistinius duomenis ir atlikti mokslinius tyrimus apie įvairias smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje formas. Konvecijos tikslams ir efektyvumui užtikrinti sukurtas specialus stebėsenos mechanizmas (GREVIO).   

Konvencija aiškina, jog tradicinės moterų ir vyrų rolės, elgesys, savybės, tam tikri socialiniai veiksniai, kuriuos visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams, yra tiek smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje priežastys, tiek pasekmės. Smurtas šeimoje yra suprantamas kaip smurtas lyties pagrindu, nes istoriškai susiformavę netolygūs moterų ir vyrų galios santykiai išlieka moterų diskriminacijos forma ir vis dar apsunkina moterų įgalinimą šiuolaikinėse visuomenėse. Biologinis lyties aspektas nėra ginčijamas – konvencija tik atkreipia dėmesį, jog dėl tradiciškai susiklosčiusios moterų socialinės padėties ir kitų veiksnių, moterys žymiai dažniau patiria smurtą. Konvencija pabrėžia, jog de jure ir de facto lyčių lygybė yra būtina, norint užkirsti kelią smurtui prieš moteris.

Konvencija nekelia grėsmės tradicinei šeimai, nes ji nereguliuoja šeimos gyvenimo, šeimos apibrėžimo ar kitų susijusių nuostatų. Tos pačios lyties asmenų santuokos teisinis pripažinimas nepatenka į konvencijos taikymo sritį. Konvencija taiko apsaugą nuo smurto visiems ir nėra apsiribojama tik ties santuoką sudariusiais asmenimis.

Žvilgsnis į ateitį

Kiekviena valstybė turi pareigą užtikrinti saugumo jausmą, žmogaus teisių ir laisvių prieinamumą bei lygiateisiškumą kiekvienai jos pilietei ir piliečiui. Tačiau istoriškai susiformavę nelygiaverčiai moterų ir vyrų galios santykiai, propaguojantys tam tikras lyčių roles ir stereotipinį mąstymą yra vis dar gajūs šiandieninėje visuomenėje. Naujausiais Pasaulio Ekonomikos Forumo (angl. World Economic Forum) duomenimis, lyčių lygybės atotrūkio panaikinimas COVID-19 pandemijos akivaizdoje išaugo daugiau nei 36 metais  – nuo 99.5 metų iki 135.6 metų. Tai reiškia, jog prireiks dar vienos kartos daugiau, kol bus pasiekta visapusiška lyčių lygybė. Todėl yra ypač svarbu jau dabar pradėti efektyviau analizuoti ir spręsti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje problemos priežastis bei pasekmes, prisijungiant prie kitų demokratinių valstybių, kurios jau yra ratifikavusios Stambulo konvenciją ir kartu surėmus pečius dirbti ties globaliu smurto stebėjimo mechanizmu ir efektyvia smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencija.

Šaltiniai:

1. UN Women, Statement by Phumzile Mlambo-Ngcuka, UN Women Executive Director, on the International Day for the Elimination of Violence against Women
2. UN Women, The Shadow Pandemic: Violence against women during COVID-19
3. Europos Žmogaus teisių konvencija
4. Žmogaus teisių gidas, Smurtas artimoje aplinkoje
5. United Nations, What is Domestic Abuse?
6. UN Women, Facts and figures: Ending violence against women
7. United Nations Office on Drugs and Crime, Global Study on Homicide: Gender-related killing of women and girls (2019)
8. Oficialiosios statistikos portalas, Smurto artimoje aplinkoje statistika (2017)
9. European Union Agency for Fundamental Rights, Violence against women: an EU-wide survey (2014)
10. European Institute for Gender Equality, What is gender-based violence?
11. Tickner, J. Ann, and Laura Sjoberg. „Feminism.“ In International Relations Theories: Discipline and Diversity, edited by Tim Dunne, Milja Kurki, and Steve Smith, 179-195. Oxford: Oxford University Press, 2016.
12. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kovos su smurtu prieš moteris dieną – dėmesys lyčių nelygybės problemai
13. Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija): klausimai ir atsakymai
14. World Economic Forum, Global Gender Gap Report (2021)