Tikriausiai daugelis yra girdėję išsireiškimą „jei muša, reiškia – myli“. Tokia iškreipta logika vis dar valdo Rusijoje gyvenančių žmonių gyvenimus, kur smurtas artimoje aplinkoje kiekvienais metais paliečia tūkstančius žmonių, kurių dauguma yra moterys.
Rusijos Vidaus reikalų ministerijos teigimu 40 % smarkių nusikaltimų įvyksta šeimoje. Tikslus aukų skaičius nėra aiškus, nes Rusijos teisėsauga nusikaltimus (išskyrus žmogžudystes) nekategorizuoja pagal lytį, o smurtas šeimoje taip pat nėra išsikiriamas kaip atskira ir sisteminė problema. Tačiau smurtas šeimoje yra opi šalies problema, ir su ja susiduriantiems žmonėms trūksta ir teisinių, ir nevyriausybinių išteklių.
Teisinės problemos
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Rusijoje taip išplitęs smurtas artimoje aplinkoje yra teisinės apsaugos nebuvimas. Pagal įstatymus, visas smurtas, nesvarbu kokiome kontekste jis vyksta, yra toks pats. Smurtui šeimoje įvykus pirmą kartą nusikaltėlis gali apsieiti su įspėjimu, jei auka nėra sužalojama stipriai, o nusikaltimui pasikartojus gresia keleto šimtų eurų bauda. Taigi įstatymas ne tik neapsaugo žmonių nuo smurto – menka bauda už smurtą sumenkina aukų patiriamą traumą. Deja, nemaža dalis šalies politikų prieštarauja smurto artimoje aplinkoje kriminalizavimui. Tarp jų paplitusi nuomonė, jog šeima yra „maža valstybė“ ir į šeimos vidinius reikalus kištis nevalia.
Įstatymo nejautrumas smurtui artimoje aplinkoje pasireiškia ir policijos darbe. Užregistruoti smurto artimoje aplinkoje pareiškimą be galo sunku, nes dažniausiai policija atsisako tirti tokius atvejus arba netgi veikia prieš aukų interesus. Aurelijai Dunduk pridavus pareiškimą apie vyro smurtą, vyras buvo iš karto iškviestas į komisariatą ir pareiškimas buvo suplėšytas jo akyse. Daugiau į policiją ji nesikreipė. Net kai nusikaltimą pavyksta registruoti, kiekvienas moters pateiktas pareiškimas yra registruojamas individualiai, todėl net po keletos pranešimų apie smurtą toje pačioje šeimoje, policijos akyse problema neatrodo sisteminė. Esant tokiems sisteminiams barjerams, dauguma aukų pareiškimus atsiima be tyrimo ar teismo proceso.
Nevyriausybinės organizacijos – „užsienio agentai“
Rusijoje smurto artimoje aplinkoje aukoms trūksta ne tik teisinės apsaugos – aktyviai yra užkertamas kelias gauti bet kokią kitą pagalbą. Human Rights Watch teigia, jog net 76 aktyvistų grupės Rusijoje yra klasifikuojamos kaip „užsienio agentai”. Tarp jų – ir su smurtu artimoje aplinkoje kovojančios organizacijos. Grupės, pripažintos „užsienio agentais” dažnai yra persekiojamos, bauginamos bei trikdoma jų veikla. Būtent todėl Rusijoje trūksta nevyriausybinių organizacijų, galinčių teisiškai bei emociškai padėti smurto aukoms. Organizacijos dažnai suteikia prieglobstį aukoms norinčioms pabėgti iš nesaugių namų, tačiau neturinčioms kur daugiau gyventi. Prieglobstį teikiančių organizacijų trūkumas yra ypač problematiškas turint omeny, jog daugelis aukų nužudomos tada, kai bando pabėgti nuo smurtautojo.
Karantino metu pasidarė ypač sunku pabėgti iš nesaugių namų. Prieglobstį suteikiančios organizacijoms užsidarius dėl pandemijoje bei draugams ir artimiesiems bijant infekcijos, daugelis aukų nebeturi kur slėptis nuo smurtautojų. O šiuo metu prieglobstis bei emocinė pagalba smurto aukoms yra ypač reikalinga. Su Covid-19 pandemija prasidėjo ir smurto artimoje aplinkoje protrūkis. Daugiau laiko praleidžiant namuose kyla daugiau pykčių, kurie gali eskaluoti iki agresijos ir fizinio bei psichologinio smurto. Su šeimyniniu smurtu Rusijoje kovojanti nevyriausybinė organizacija The Anna Center pranešė, jog per karantiną pagalbos skambučių kiekis išaugo net 30 %.
Kokie yra Rusijos įsipareigojimai?
Rusija yra ratifikavusi Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikino moterims (CEDAW), tačiau moterys vis dar patiria diskriminaciją ne vienoje gyvenimo sferoje. Todėl šalis turi užtikrinti moterims saugią aplinką ir viešose erdvėse, ir šeimoje. Reikalingos ne tik įstatymo pataisos bei tinkamas teisėsaugos duomenų rinkimas ir atsakas į ją besikreipiančioms aukoms. Svarbu pradėti spręsti smurto artimoje aplinkoje priežastis – giliai visuomenėje įsišaknijusius žalingus įsitikinimus, jog moterys yra silpnos, jog smurto aukos pačios kaltos, jog muša – reiškia myli.
Šaltiniai:
- Combating Domestic Violence is Dangerous Work in Russia – Human Rights Watch.
- Domestic Abuse isn’t a crime in Russia. One survivor says „the police don’t help“ – CBS News.
- Russian domestic violence: Women fight back – BBC.
- A House Divided: Domestic Violence in the Russian Federation – UNFPA.
- Russia: Domestic violence bill falls short – Human Rights Watch.