Milijonai vaikų kiekvieną rytą ankti keliasi, tačiau ne visų jų kelias veda į mokyklą. Maždaug 152 milijonai vaikų, kai kurie net nesulaukę 10 metų, dėl patiriamo skurdo yra priversti dirbti, taip prarasdami galimybę siekti išsilavinimo bei dažnai žalodami sveikatą. Antrajame šios serijos straipsnyje bus aptariamos vaikų išnaudojimo darbo rinkoje tendencijos, Covid-19 pandemijos įtaka joms bei keletas pavyzdžių apie vaikų darbą Indijoje bei Zimbabvėje.
Globalios vaikų darbo tendencijos bei įtaka vaikų gerbūviui
Nors nepilnamečiai dirba visur pasaulyje, vaikų darbo sąvokai yra priskiriama bet kokia ekononominė veikla, kurią vaikai pradeda būdami jaunesni nei valstybės įstatymuose nurodytas įdarbinimo amžius arba atlieka darbus, kurių pobūdis nėra tinkamas amžiui (pvz. darbas, kuris kelia pavojų sveikatai, ilgos darbo valandos) [1]. Vaikų darbas yra labiausiai paplitęs Afrikos bei Azijos šalyse, mažiau pasiturinčiuose regionuose [2]. Daugiausia tokia ekonominė veikla vykdoma agrokultūros, kasybos bei kitose industrijose. Šiuose darbuose vaikai dirba neformaliai, netinkamomis sąlygomis.
Dažniausia priežastis, dėl kurios vaikai dirba, yra šeimoje patiriamas skurdas [4]. Tai nereiškia, jog visi vaikai yra fiziškai verčiami dirbti – dažnai patys jaunuoliai nori padėti vargstančioms šeimoms išsilaikyti. Nepaisant to, plušėjimas dirbamuose laukuose ar fabrikuose vaikų gerovei daro blogą įtaką dvejais būdais:
- Negaunamas išsilavinimas. Pagal Jungtinių Tauto Vaiko Teisių Konvenciją (United Nations Convention on the Rights of the Child), vaikai turi teisę į išsilavinimą, vaikystę bei turi būti apsaugoti nuo ekonominio išnaudojimo, ypač nuo darbo, keliančio pavojų sveikatai [5]. Dirbantys vaikai neturi pakankamai laiko socializacijai su bendraamžiais bei mokslams, ir dažnai nustoja eiti į mokyklą. Neįgiję išsilavinimo, šie vaikai lieka prastai mokamuose ir sunkiuose darbuose, ir taip negauna galimybės išlipti iš skurdo.
- Žala sveikatai. Beveik pusė vaikų užsiėma veiklomis arba dirba vietose, kurios yra laikomos žalingos sveikatai ar pavojingos [2]. Pavyzdžiui, agrokultūroje dirbantys jaunuoliai be tinkamų apsaugų augalus purškia pesticidais, kurie gali sukelti ilgalaikę žalą sveikatai [6].
Nors dirbančių vaikų skaičius sumažėjo 38% per paskutinį dešimtmetį yra tikėtina, jog Covid-19 sukelti ekonominiai iššūkiai gali panaikinti vaikų ekonominio išnaudojimo mažinimo progresą [2]. Kaip ir prieš tai minėta, skurdas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių vaikai yra priversti dirbti. Pasak Tarptautinės Darbo Organizacijos (ILO), kai kuriose šalyse skurdui padidėjus 1% vaikų darbas išsauga 0.7% [3]. Todėl šeimoms praradus pajamas arba joms smarkiai sumažejus, vaikams gali tekti prisidėti prie išsilaikymo. Mokyklų uždarymas siekiant mažinti užsikrėtimus taip pat gali prisidėti prie šios tendencijos – didelė dalis nesimokančių vaikų per pandemiją pradėjo padėti šeimai finansiškai, ir tai gali paskatinti jų atotrūkį nuo mokslų bei galiausiai lemti tai, jog į mokyklas kai kurie vaikai nebegrįš [1].
Vaikų darbas Indijos žėručio kasyklose
Indija yra viena iš labiausiai vaikų darbo problemos paveiktų šalių – šiuo metu dirba joje net 10 milijonų vaikų [4]. Didelė dalis jų darbus atlieka kasyklose, ypač regionuose turtinguose mineralų. Vienas iš šių resursų – žėrutis (angl. mica), mineralas naudojamas naudojamas kosmetikoje, elektronikoje, autonomobilių dažuose bei yra vertinamas dėl savybių kaip blizgumas, lankstumas ir lengvumas. Apie ketvirtadalis viso pasaulio žėručio yra išgaunama Indijoje, Džarkando bei Biharo valstijose. Nors dėl Indijoje įvestų griežtų aplinkosaugos reguliacijų mineralo kasyklos turėjo būti uždarytos, auganti žėručio paklausa lėmė tai, jog nemaža dalis jo kasyklų veikia nelegaliai, o jose dirbantiems vietiniams yra mokami tik centai (0,23-0,35 eurų) [10]. Kasyklose dirbantiems vaikams, iš kurių kai kuriems vos 5 metais, iškyla rimtas pavojus. Darbas iškasose yra ne tik fiziškai alinantis, bet ir gali lemti plaučių ligų išsivystymą. Be to, nesutvirtos kasyklos neretai sugriūva, palaidodamos išsigelbėti nespėjusius vaikus [10]. Apie kai kuriuos incidentus vietos institucijos taip ir niekada nesužino, nes kasyklų vadovai paperka vaikų tėvus už jų tylą.
Norėdamos sumažinti kaštus, tarptautinės kompanijos perka vaikų rankomis surinktą žėrutį kartais net nežinodamos, kaip mineralas buvo išgautas. Sudėtingose tiekimo grandinėse nešvarias prekių ištakas lengva paslėpti prisidengiant legalių kasyklų leidimais [10]. Apie priežastis, kodėl sunku sukurti skaidrią žėručio tiekimo grandinę, bei kasyklose dirbančių vaikų gyvenimus daugiau sužinoti galite pažiūrėję straipsnio pabaigoje esantį vaizdo įrašą.
Tabako plantacijos Zimbabvėje
Kita industrija, kurioje jau daug metų egzistuoja vaikų ekonominis išnaudojimas, yra tabako pramonė. Nors dar 2000 metais didžiausios tabako kompanijoms įsteigė ECLT (Eliminating Child Labour in Tabacco Growing) programą, Human Rights Watch bei The Guardian duomenimis, vaikų darbas vis dar išlieka opia problema. [8]. Viena iš paveiktų šalių – Zimbabvė. Tabakas yra antra daugiausiai iš šalies eksportuojama prekė [7]. Nors žaliava yra laikoma vienu iš būdų atgaivinti Zimbabvės ekonomiką, daugeliui darbuotojų šis darbas atneša daug žalos. Tabako plantacijose dirbantys žmonės patiria apsinuodijimą nikotinu, kuris įsigeria į darbuotojų odą liečiant tabako lapus [9]. Taip nutinka, nes darbuotojams dažnai nėra suteikiamos reikiamos priemonės norint apsisaugoti nuo apsinuodijimo nikotinu bei pesticidais. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (WHO) teigimu, tabako rinkėjai per dieną gauna nikotino kiekį, prilyginamą 50 cigarečių surūkymui [8].
Pagal Zimbabvės įstatymus, minimalus amžius norint įsidarbint bet kokiome sektoriuje yra 16, o sveikatai įtaką darančius darbus galima vykdyti tik nuo 18 [9]. Tačiau Human Rights Watch teigimu, tabako laukuose dirba vos 12 metų sulaukę vaikai. Šie vaikai ne tik dirba ilgas valandas, tačiau ir teigia patiriantys apsinuodijimo nikotinu ir pesticidais simptomus, pvz. vėmimą, galvos svaigimą bei skausmą [9]. Pakartotinis apsinuodijimas šiomis medžiagomis gali trikdyti smegenų vystymąsi bei sukelti kvėpavimo takų sutrikimus ir vėžį [9]. Darbas laukuose taip pat neigiamai veikia vaikų išsilavinimo galimybes bei socialinį vystymąsi [8].
Nors dauguma tabako kompanijų pateikia socialinės atsakomybės ataskaitas, nepriklausomų ekspertų nuomone jos yra labiau skirtos kompanijų viešam įvaizdžiui gerinti nei tikriems pokyčiams vykdyti [8].
2021 – metai, skirti vaikų darbo panaikinimui
Remiantis Jungtinių Tautų rezoliucija, Alliance 8.7 kartu su Tarptautine Darbo Organizacija (ILO) paskelbė 2021 Tarptautiniais Metais Vaikų Darbo Panaikinimui [11]. Iniciatyva siekia panaikinti vaikų darbą iki 2025 bei modernią vergovę iki 2030. Nors šiame straipsnyje aptartose industrijose yra priimta daug iniciatyvų, siekiančių kovoti su vaikų darbu bei kitais darbo teisių pažeidimais, norint pasiekti Alliance 8.7 ir ILO prireiks daug pastangų. 2017 metais įsteigta organizacija Responsible Mica Initiative (RMI), siekianti sukurti skaidrią žėručio tiekimo grandinę, turi 70 narių, tarp kurių yra ir žinomos kompanijos kaip Sephora ir Chanel [12]. Tačiau pasaulyje yra šimtai kosmetikos ir technologijų verslų, kurie iniciatyvos neremia ir galimai perka žėrutį iš nelegalių telkinių. Problemų kyla ir tabako industrijos planuose panaikinti vaikų darbą. Kaip ir prieš tai minėta, kompanijų socialinės atsakomybės ataskaitos dažnai būna pagražintos ir netikslios, o programos siekiančios įgalinti ir padėti vargstančioms tabako laukuose dirbančioms bendruomenėms – neefektyvios [8]. Taip nutinka, nes kompanijos pačios atlieka savo programų auditą, kurio rezultatai gali būti nepatikimi.
Norint iš tikrųjų sustabdyti vaikų darbą, reikia ne tik kompanijų pasiryžimo turėti skaidrias tiekimo grandines, tačiau ir vietinių valdžių pagalbos kuriant geresnes, įstatymus atitinkančias darbo sąlygas. Vartotojai, gaunantys naudą iš sunkaus vaikų darbo, taip pat turėtų domėtis, kokiais būdais jie gali padėti vargstančioms bendruomenėms augti bei vaikams grįžti į mokyklas.
Šaltiniai:
- Increased Inequalities in Children’s Right to Education Due to the Covid-19 Pandemic – Human Rights Watch.
- 2021: International Year for the Elimination of Child Labour – International Labour Organisation.
- COVID-19 may push millions more children into child labour – ILO and UNICEF.
- Kaur, N., Byard, R.W. (2021) ‘Prevalence and potential consequences of child labour in India and the possible impact of COVID-19 – a contemporary overview’, Medicine, Science and the Law, 0(0), pp. 1–7
- United Nations Convention on the Rights of the Child.
- Human Rights in Supply Chains – Human Rights Watch.
- Observatory of Economic Complexity – Zimbabwe.
- CSR: Child Labour – Tobacco Tactics.
- Child Labor and Human Rights Abuses on Tobacco Farms in Zimbabwe – Human Rights Watch.
- The Makeup Industry’s Darkest Secret Is Hiding In Your Makeup Bag – Refinery29.
- International Year for the Elimination of Child Labour.
- Responsible Mica Initiative.