„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!
Nevyriausybinė žmogaus teisių organizacija Amnesty International paskelbė metinę žmogaus teisių ataskaitą, kurią galite rasti čia. Ataskaita apžvelgia 149 šalis bei pateikia globalią ir regioninę žmogaus teisių 2020 m. apžvalgą. Pasak Amnesty International, COVID-19 pandemija atskleidė, jog labiausiai yra neigiamai paveikti tie, kurie kenčia nuo priespaudos, nelygybės ir diskriminacijos.
„Mes susiduriame su beįrančiu pasauliu. Šiuo pandemijos laikotarpiu net labiausiai suklaidintiems lyderiams sunkiai sektųsi paneigti, kad mūsų socialinė, ekoniminė ir politinė sistema yra pažeista“, – kalbėjo naujoji Amnesty International generalinė sekretorė Agnès Callamard.
COVID-19 pablogino ir taip nesaugią pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų padėtį daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Uganda, daugiausiai pabėgėlių priimanti šalis Afrikoje, turinti 1,4 mln. pabėgėlių, prasidėjus pandemijai iškart uždarė savo sienas ir nepadarė jokių išimčių pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams. Todėl prie sienos su Kongo Demokratine Respublika (KDR) buvo įstrigę daugiau kaip 10,000 žmonių.
Ataskaitoje pažymima, kaip esama socialinė nelygybė, lėmė, jog pandemija neproporcingai neigiamai paveikė etnines mažumas, pabėgėlius, vyresnio amžiaus žmones ir moteris.
Balandžio 7 d. buvo minima Pasaulinė sveikatos diena, kurios metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipė dėmesį į esamą situaciją, susijusią su sveikatos paslaugų prieinamumu, kaina ir kokybe pasauliniu mastu, atsižvelgiant į COVID-19 sukeltus iššūkius.
Pasak PSO, daugiau nei 50 proc. pasaulio gyventojų trūksta prieigos prie būtinų sveikatos paslaugų; daugiau nei 80 proc. gyventojų išleidžia daugiau nei 10 proc. savo namų ūkio pajamų sveikatos priežiūrai; kasmet apie 100 mln. žmonių atsiduria skurde dėl išleistų lėšų, skirtų sveikatos paslaugoms apmokėti.
PSO skatina sveikatos priežiūros teisingumą ir nešališkumą (#HealthEquity), ypač atkreipiant dėmesį į neigiamas koronaviruso pasekmes sveikatos priežiūros sistemai visame pasaulyje.
Trečiadienį, Tarptautinės romų dienos išvakarėse, Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertas Fernand de Varennes pareiškė, jog šiandien vis dar aktualus neapykantos kurstymas ir smurtas prieš romų kilmės žmones.
Eksperto manymu, reikia kovoti su neapykantos kalba prieš mažumas, įskaitant romų ir sintų kilmės žmones, internetinėje erdvėje. Balandžio 8 d. Tarptautinės romų dienos minėjimo proga Fernandas de Varennesas paragino atidžiau stebėti bei nuosekliau tirti neapykantą kursančius komentarus socialiniuose tinkluose.
„Tokio tipo neapykantos kalba internete pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir gali sukelti ne tik psichologinį, tačiau ir fizinį smurtą prieš sinti, romus ir kitas mažumas“, – kalbėjo jis.
Taip pat, Europos Komisija paskelbė pranešimą, skirtą Tarptautinei romų dienai paminėti. Pranešimą galite rasti čia.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai ragina Malio Respubliką, Vakarų Afrikos valstybę, panaikinti kaltinimus ir nutraukti neteisėtą žurnalisto Mohamed Bathily, dar žinomo kaip Ras Bath, bei keturių vyresniųjų valdžios pareigūnų Vital Robert Diop, Souleymane Kansaye, Mahamadou Koné ir Aguibou Macky Tall sulaikymą. Jie buvo sulaikyti dėl tariamo perversmo prieš vyriausybę planavimo, nusikalstamo susivienijimo, valstybės vadovo įžeidimo ir bendradarbiavimo šiose veiklose.
Pasak JT nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Malyje klausimais, JT specialiojo pranešėjo saviraiškos laisvės propagavimo ir apsaugos klausimais bei JT specialiojo pranešėjo teisėjų ir teisininkų nepriklausomybės klausimais, šie asmenys 2020 m. gruodžio mėn. buvo suimti savavališkai ir be teisinio pagrindo.
„Panašu, jog ši byla yra paveikta politinių priežasčių“ , – teigė JT ekspertai, pabrėždami, jog ši situacija galimai prilygsta teisminiam priekabiavimui (angl. judicial harassment) ir bauginimui.
JT ragina Malio valdžios institucijas nedelsiant atsisakyti kaltinimų, atsižvelgiant į praėjusio mėnesio Bamako apeliacinio teismo nutarimą, kuris nutraukė bylą dėl įrodymų trūkumo ir nurodė paleisti neteisėtai suimtus asmenis.
Trečiadienį Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) pranešė, kad Libijos nesugebėjimas ištirti neteisėto moterų teisių aktyvistės Magdulein Abaida arešto ir kankinimų yra akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas.
Dar 2012 m. Magdulein Abaida pabėgo iš Libijos po to, kai moteris buvo priversta uždaryti savo moterų teisių organizaciją „Hakki“ (liet. „Mano teisė“), taip pat patyrė priekabiavimą bei kankinimą.
„Nukentėjusiajai buvo grasinta dėl jos veiklos, susijusios su moterų teisių gynimu. Libijos vyriausybė nesugebėjo ištirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn ją kankinusių asmenų ir atyginti už patirtą fizinį ir psichologinį smurtą.“, – kalbėjo CEDAW narė Nahla Haidar.
Goda Savickaitė
Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija
Brigita Mikolajūnaitė
Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga