„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!
Gegužės 3 d. buvo minima Pasaulinė spaudos laisvės diena. Šios dienos proga NVO Human Rights Watch Europos direktorė Lotte Leicht prisiminė žinomos XX a. filosofės ir politologės, profesorės, socialinių mokslų garbės daktarės Hannah Arendt žodžius:
„Tą akimirką, kai nebeturime laisvos spaudos, gali nutikti bet kas.“ (Hannah Arendt, 1974).
Pasaulinės spaudos laisvės dienos progai skirtame pranešime Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos vyriausioji komisarė Michelle Bachelet teigė:
„Laiva, necenzūruota ir nepriklausoma spauda yra kiekvienos demokratinės visuomenės pamatas <…> Per pastarąjį dešimtmetį nužudytų žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų skaičius siekia beveik tūkstantį. Šokiruojantis išpuolių skaičius… yra toks pat piktinantis, kaip neveikimas“, – M. Bachelet reiškė kritiką dėl tarptautinio veiksmingumo, užtikrinančio spaudos lasivę, stygiaus.
„Tiksli informacija, prisidedanti prie žmonijos gerovės, yra visuomenės gėris. Žurnalisto nutildymas yra nuostolis visai visuomenei“, – tęsė M. Bachelet.
Kolumbijoje nuo balandžio 28 d. tęsiasi protestai, kurių metu, pasak NVO Amnesty International, jau žuvo daugiau nei 26 žmonės. Protestai prasidėjo pasipiktinimu, nukreiptu prieš Kolumbijos Prezidento Iván Duque paskelbtą mokesčių reformą, tariamai turinčią sustabdyti šalies ekonominę krizę, dėl kurios daugiau nei pusę šalies gyvetojų gyvena skurde arba ties skurdo riba.
Sekmadienį Prezidentas I. Duque atšaukė šią reformą, tačiau žmonės ir toliau eina į gatves, reikalaudami geresnių gyvenimo sąlygų.
„Kolumbijos valdžia turi skubiai, nepriklausomai ir nešališkai ištirti visus įtarimus dėl pernelyg didelio ir nereikalingo brutalios policijos jėgos panaudijomo prieš taikius protestuotojus, dėl ko dešimtys žmonių žuvo ar buvo sužeisti, savavališkai sulaikyti, kankinami ir seksualiai priekabiaujami bei pradanginami. Taip pat, turi būti gerbiama žodžio ir spaudos laisvė ir užtikrinta, kad žurnalistai galėtų saugiai pristatyti naujienas“, – kalbėjo Amnesty International Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų direktorė Erika Guevara-Rosas.
Indijoje sparčiai plinta COVID-19 virusas, šalis beveik kasdien fiksuoja naujų koronaviruso atvejų ir mirčių rekordus. Viruso sukelta krizė apėmė perpildidytas miestų ligonines (dalyje iš jų dėl menkos infrastruktūros jau yra įvykę gaisrai) ir plinta į kaimo regionus.
Gegužės 7 dienos duomenimis Indijoje jau yra virš 21 mln. COVID-19 susirgimo atvejų, ilgiau nei savaitę kiekvieną dieną virusas pasiglemžia virš 3000 žmonių gyvybių.
Nors Indija yra didžiausia pasaulyje vakcinų gamintoja, šaliai eksportavus didžiąją dalį vakcinų nepavyksta pagaminti pakankamai dozių savo piliečiams. Du pagrindiniai vakcinų gamintojai šalyje skelbia apie vakcinų produkcijos didinimą, tačiau vakcinacija dėl sveikatos priežiūros specialistų trūkumo ir didelių susirgimo skaičių stringa.
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro tarybos (toliau – OHCHR) atstovai pareiškė nerimą dėl praeitą savaitę vykusių protestų Centrinėje Afrikos valstybėje Čade, nukreiptų prieš naująjį šalies prezidentą Idriss Deby.
Spaudos konferencijoje Ženevoje OHCHR atstovė Marta Hurtado pranešė, kad Čado sostinėje N’Djamena ir antrame pagal dydį mieste Moundou šeši žmonės žuvo ir keli buvo sužeisti. Manoma, kad protestų metu sulaikyta daugiau kaip 700 žmonių, tačiau tikslūs skaičiai iki šiol nėra žinomi.
„Mums didelį nerimą kelia neproporcingo jėgos panaudojimas prieš taikią pilietinę visuomenę. Čadas privalo ginti ir gerbti žmogaus teises, įskaitant ir laisvę į taikius susirinkimus“,- rašoma OHCHR pranešime.
Ketvirtadienį pranešta, kad Jungtinių Tautų organizacija skyrė 65 mln. JAV dolerių humanitarinei pagalbai Etiopijoje. Pagalbos Etiopijoje laukia daugiau kaip 16 mln. žmonių, įskaitant ir daugiau kaip 4,5 mln. žmonių karo paveiktame Tigrajų regione.
Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vadovas Mark Lowcock kalbėjo:
„Sausra naikina etiopų pragyvenimo šaltinius ir pasiglemžia jų gyvybes, šalies vaikai kenčia nuo nepakankamos mitybos ir bado. Praėjus šešiems mėnesiams po konflikto Tigrajų regione, civiliai gyventojai ir toliau gyvena itin sudėtingomis sąlygomis. Moterys ir mergaitės patiria siaubingą seksualinį smurtą, milijonai žmonių visomis išgalėmis stengiasi prasimaitinti, gauti pastogę, kitas būtiniausias paslaugas, kurių suniokotose kaimo vietovėse tampa beveik neįmanoma gauti. Dėl šių priežasčių parama yra būtina ir JTO turi išplėsti humanitarinę pagalbą šiame regione.“
Goda Savickaitė
Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija
Brigita Mikolajūnaitė
Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga