„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!
Vakar, balandžio 22d., buvo minima pasaulinė Žemės diena, kurios metu Jungtinės Tautos atkreipė dėmesį į klimato krizę ir į tai, kad 2021 m. yra ambicingų klimato veiksmų metai, dar žinomi grotažyme #ClimateAction. Tai atsispindi JT kampanijoje ActNow, kuri ir remiasi individualumo ir tvarumo principais. Ši kampanija pateikia gaires, kurios įvardija 10 paprastų kasdienių būdų, kaip galima pradėti gyventi tvariau.
Vienas iš jų yra prausimosi laiko sutrumpinimas – siūloma vietoj 10 min. praustis po dušu tik apie 5 min., nes per 5 min. sutaupoma daugiau nei 45 litrai vandens. Taip pat siūloma dažniau naudoti savo daugkartinius kavos/arbatos puodelius, nes tai padėtų sumažinti kiekvienais metais sunaudojamų vienkartinių puodelių kiekį (apie 58 milijardų vienetų), o tai padėtų sutaupyti daugiau nei 100 milijardų tonų vandens.
Atkreipiamas dėmesys ir į kiek rečiau girdima būdą gyventi tvariau – dažniau pirkti iš vietinių gamintojų, taip sumažinant CO2 dujų išmetimą, kuris vyksta importuojant prekes iš kitų šalių.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė paspartinti bylą, iškeltą 6 Portugalijos jaunuolių (nuo 8 iki 21 m. amžiaus) prieš 33 valstybes – visas Europos Sąjungos nares, Norvegiją, Rusiją, Šveicariją, Turkiją, Ukrainą ir Jungtinę Karalystę dėl nepakankamų veiksmų, skirtų kovoti su klimato krize.
Pareiškėjai byloje remiasi naujausiais moksliniais duomenimis, pasak kurių 2019 m. buvo oficialiai priimta, jog mūsų planeta Žemė išgyvena kritiškas klimato krizes pasekmes, kas nedelsiant reikalauja imtis efektyvių veiksmų tarpvalstybiniu lygiu. Jie taip pat argumentuoja, jog jauni žmonės bei ateinančios kartos yra šios situacijos aukos ir dėl to yra diskriminuojami valstybių, kurios vis dar nesiima tinkamų veiksmų.
Ši byla šiuo metu yra pradinėje stadijoje ir EŽTT vis dar turi priimti sprendimą, tačiau teismas jau atmetė valstybių prašymus nutraukti bylą, nes buvo pripažinta jos svarba.
NVO Human Rights Watch atstovai pabrėžia, jog pasak nepriklausomais moksliniais tyrimais grįsto klimato veiksmų stebėjimo mechanizmo (angl. Climate Action Tracker), daugumos valstybių veiksmai yra vertinami kaip nepakankami arba kritiškai nepakankami. Todėl ši byla gali tapti precedentu, kuriuo valstybės būtų įpareigotos imtis klimato krizę mažinančių veiksmų bei atsakyti už jų efektyvumą.
Ketvirtadienį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Biden subūrė 40 lyderių visame pasaulyje į bendrą sutitikimą klimato kaitos klausimais ir paskelbė ambicingą JAV tikslą – perpus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m.
Nuotolinės konferencijos atidarymo kalboje J. Biden išdėstė ekologiškesnės ekonomikos viziją, kurioje klimato kaita rimtai vertinama visuose ekonomikos sektoriuose. JAV prezidentas paragino valstybių vadovus ir pasaulio lyderius, ypač tuos, kurie atstovauja labiausiai ekonomiškai išsivysčiusias pasaulio šalis, siekti visomis išgalėmis mažinti išmetamų teršalų kiekį. Prezidento J. Biden įsitikinimu „nė viena tauta negali savarankiškai išspręsti klimato krizės.”
Antradienį buvęs Mineapolio (Minesotos valstija) policijos pareigūnas Derek Chauvin buvo nuteistas už praėjusių metų gegužę nužudytą 46 metų afroamerikietį George Floyd.
D. Chauvin nufilmuotas daugiau kaip 9 minutes keliu prispaudęs G. Floyd kaklą, pastarajam vis kartojant, jog negali kvėpuoti. Šis incidentas sukėlė masinius protestus prieš rasizmą visame pasaulyje.
Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachellet savo pranešime šį teismo nuosprendį įvardijo kaip itin reikšmingą, siekiant kovoti su instituciniu rasizmu. Komenuodama teismo priimtą nuosprendį M. Bachellet pareiškė: „D. Chauvinui palankus sprendimas būtų tapęs teisybės travestija (arba paniekinimu)”.
Trečiadienį Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos paskirti ekspertai paragino skubiai evakuoti sulaikytą Rusijos opozicijos lyderį Alexei Navalny, baimindamiesi, kad šiuo metu dėl labai suprastėjusios sveikatos ir sunkių įkalinimo sąlygų jo gyvybei iškilęs pavojus.
„Mes manome, kad A. Navalny gyvybei gresia rimtas pavojus. Rusijos opozicionierius buvo įkalintas itin griežtomis sąlygomis sustiprinto saugumo kolonijoje ir jam nebuvo suteikta tinkama medicininė priežiūra. Nepaisant to, kad A. Navalny visai neseniai perkeltas į ligoninę, jo paties pasirinktiems gydytojams nebuvo leista atvykti ir suteikti jam tinkamą pagalbą.”,- rašoma JT nepriklausomų žmogaus teisių ekspertų pranešime.
Goda Savickaitė
Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija
Brigita Mikolajūnaitė
Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga