Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!
Šveicarijoje nepavyko referendumas dėl žmogaus teisių ir aplinkosaugos nuostatų užtikrinimo. Pasiūlymas, kurio pagrindu būtų baudžiamos įmonės, pažeidusios žmogaus teises ar aplinkosaugos nuostatus, suskaldė visuomenę pusiau. Apie 51% dalyvavusių referendume palaikė pasiūlymą, nepaisant to, 49% buvo prieš. Nepriimtame sprendime žadėta daugiau teisių suteikti nukentėjusiems, kurie galėtų paduoti į teismą įmones dėl nusižengimų. Tokia teisė būtų užtikrinta ne tik Šveicarijoje. Kaip pavyzdžiui, ieškinys galėtų būti pareikštas ir Lotynų Amerikoje dėl Šveicariškų bendrovių dukterinių įmonių veiklos. Anot BBC, ypač minėtame regione esančios kasyklos, valdomos Šveicariškų bendrovių, susilaukia daug kritikos dėl žmogaus teisių bei aplinkosaugos nusižengimų.
Kuboje protestuojai dėl saviraiškos laisvių susitinko su viceministru Fernando Rojas. Po vykusių demonstracijų prie šalies Kultūros ministerijos, vyriausybė nusprendė įsitraukti į dialogą. Pastarąjį mėnesį meninių laisvių ir žmogaus teisių organizacijos kėlė susirūpinimą dėl pilietinių bei saviraiškos laisvių pažeidimų šalyje. Tokias demonstracijas įkvėpė reperio Denis Solis Gonzalez suėmimas. Vyras buvo nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme už pasakytą įžeidimą policijos pareigūnui. Tokia bausmė buvo sukritikuota įvairių organizacijų. Amnesty International teigė, jog ji neatitinka tarptautinių žmogaus teisių standartų.
Kataras pasmerkė Irane įvykdytą branduolinės fizikos mokslininko nužudymą. Šalies Ministras Pirmininkas, išreikšdamas užuojautą Irano Užsienio reikalų ministrui, teigė, jog tai žmogaus teisių pažeidimas. Nužudytas mokslininkas buvo Irano gynybos ministerijos tyrimų ir inovacijų organizacijos vadovas. Vakarų valstybės įtarė, jog jis dalyvavo kuriant Irano branduolinius ginklus. Irano prezidentas po incidento kaltino Izraelį suorganizavus šio mokslininko nužudymą.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ryškėja kova dėl prezidento posto. Paprastai, dėl šios pozicijos organizacijoje buvo sutariama vienbalsiai, tačiau šių metų tendencijos kitokios. Šis postas yra svarbus tuo, jog gali nukreipti tarybos veiklą norima linkme. Taip pat pozicija yra rotuojama, tad 2021-aisiais atiteks Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių bloko valstybei. Kaip žinoma, Žmogaus teisių taryboje atsidūrus bene labiausiai kritikuojamoms valstybėms dėl žmogaus teisių pažeidimų – Kinijai, Rusijai bei Saudo Arabijai, klausimas kam atiteks prezidentūra tampa dar svarbesniu. Šiuo metu kandidatuoja dvi valstybės Fidžis bei Bahreinas.
Pietų Korėjoje nuteistas vyras 40-ies metų laisvės atėmimo bausme už seksualinį smurtą internete. Nuteistasis „Telegram” platformoje valdė pokalbių kambarių tinklą, kuriuose dalinosi vaizdo įrašais apie daromą seksualinį smurtą moterims. Tūkstančiai vartotojų mokėjo, jog galėtų juos peržiūrėti. Toks teismo nuosprendis prieštarauja kitiems Pietų Korėjos buvusiems sprendimams ta pačia tema, kuomet kaltininkams buvo skiriamos tik finansinės bausmės. Todėl, anot Human Rights Watch, šis nutarimas suteikia vilties aktyvistams, jog teismai yra pasirengę rimtai vertinti smurtą lyties pagrindu.